Nauji moksliniai tyrimai dietologus dažnai verčia keisti savo požiūrį į mitybą. Tad ką gi teigia šiuolaikinės mitybos specialistai?
Nuo bulvių ir makaronų nestorėjama
Veikiau atvirkščiai — valgant šiuos produktus galima netgi sulysti. Jie degina riebalus.
Kaip rodė išsamūs populiaraus minėtojo šakniavaisio tyrimai, bulvių krakmolas padeda virškinimui. Jis stimuliuoja vitamino B2 sintezę kartu su žarnyno bakterijomis ir suaktyvina tulžies rūgščių apykaitą. Rezultatas tas, kad šio proceso metu sumažėja cholesterino kiekis kraujyje.
Makaronų gaminiuose yra reikiamas baltymų kiekis — 100 g produkto jų yra 13 g, kas padeda mažinti svorį. Vartojant makaronų gaminius, „tirpsta” riebalai, o ne raumenų audiniai. Makaronai turtingi ir lėtai virškinamais angliavandeniais, kuriuos organizmas pasisavina laipsniškai — pirma, jie suteikia sotumo jausmą ir, antra, beveik nesukaupia nereikalingų kilogramų.
Specialistai teigia, kad šie angliavandeniai — geriausias „kuras” sportininkams: jie kompensuoja glikogeno atsargas raumenyse. Makaronai — puikus vitamino B1, kuris mažina nuovargį, šaltinis. O jeigu nuo makaronų ir bulvių ima augti svoris, tuomet reikėtų atsisakyti riebių padažų, kuriais daugelis mėgsta gausiai „paskaninti” bulvių ir makaronų patiekalus, bet ne pačių produktų.
Šaldytos daržovės ir vaisiai ne blogesni už šviežius
Žinoma, šviežių vaisių ir daržovių gausybės periodu verta daugiau vartoti šviežių gamtos produktų. Tačiau ne sezono metu užšaldytos daržovės ir vaisiai dažnai būna sveikesni už atvežtinius „šviežius”, kurie, prieš patekdami ant prekystalio, turi įveikti ilgą kelią iš pietų Europos arba Afrikos, pakeliui prarasdami daugybę vitaminų ir mineralų. Ant parduotuvių prekystalių atrodantys tarsi švieži vaisiai ir daržovės kas mėnesį praranda apie 20 proc. vitaminų. Tie vaisiai ir daržovės, kurie buvo užšaldyti po kelių valandų juos surinkus, atvirkščiai, išsaugo beveik visas maistingąsias medžiagas.
Soja gali ne tik suteikti sveikatos, bet ir pakenkti
Visai neseniai soja buvo laikoma nepakeičiamu produktu. Tačiau paskutiniai tyrimai verčia prisiminti patarlę: viskas gerai, kas saikinga. Išaiškėjo, kad, be sveiko poveikio širdies, kraujagyslių sistemai ir skrandžio bei žarnyno traktui, soja blogai veikia endokrininę sistemą. Nors šis produktas visada buvo laikomas jauninančiu, kai kurie eksperimentai įrodė, kad sojų perteklius, atvirkščiai, gali pagreitinti organizmo senėjimą.
Kai kurie medikai rekomenduoja sojų nevartoti sergant migrena. Tačiau daugiausia abejonių kelia izoflavonai — gamtiniai polifenoliai, kurių yra sojų sudėtyje. Jie mažina moterų krūties vėžio riziką ir nemalonius pojūčius menopauzės periodu, tačiau skatina moteriškųjų hormonų estrogenų gamybą.
Maistą reikia gerai išvirti ir iškepti
Žinoma, ilgiau išbuvęs ant viryklės maistas turi mažiau galimybių išsaugoti vitaminus ir mineralus. Tačiau specialius tyrimus atlikę Niujorko mokslininkai teigia, kad ilgiau kepant ir verdant maistą jame sumažėja pavojingų sveikatai toksinių cheminių medžiagų, kurios suaktyvėja šildymo metu. Turimi omenyje vadinamieji galutiniai produktų cukravimosi procesai, kurie vyksta terminio apdorojimo metu sumaišius cukraus, proteinų ir riebalų turinčius produktus. Jų poveikis pavojingas kraujagyslių sienelėms, kurios pamažu gali prarasti savo natūralų elastingumą, be to, gali susidaryti trombų. Daugelio žmonių organizmas puikiai toleruoja menkai termiškai apdorotą maistą, tačiau tiems, kurie linkę sirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, jis gali dar labiau padidinti šių ligų riziką. Todėl geriau gaminti patiekalus ant nedidelės ugnies, neskubant ir tik iš kokybiškų produktų.
Alyvuogės – puiki priemonė nuo migrenos ir galvos skausmo
Australai iš alyvuogių aliejaus išskyrė skausmą malšinančią medžiagą oleokantalą, kuris turi ne mažesnį poveikį nei ibuprofenas ir kiti analgetikai. Tiesa, oleokantalo koncentracija aliejuje nedidelė. Norint skubiai numalšinti skausmą, reikia išgerti… 0,5 l aliejaus.
Tačiau mokslininkai rado išeitį: jie planuoja išgauti vaistus iš aliejaus ekstrakto arba alyvuogių, kuriose yra daug šios veikliosios medžiagos. Maisto preparatai — viena iš perspektyviausių dietologijos ir medicinos krypčių.
Druska mums – ne tik „baltas priešas”
Žmogaus racione būtinai turi būti druskos. Kai organizmas sistemingai negauna druskos, žmogus gali patirti infarktą arba insultą.
Mokslininkai nustatė, kad nuolatinis šio maisto papildo trūkumas būtinai suaktyvina daugybę fermentų, turinčių gebėjimą sulaikyti druską organizme. Tyrimai įrodė, kad vyrams ir moterims, pradėjusiems nuo 40-50 metų staigiai „gėlinti” savo racioną, po 15-20 metų žymiai padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Dar neseniai buvo manoma, kad prieskonių perteklius didina kraujospūdį, o druskos ribojimas jį sumažina. Tačiau vienareikšmio atsakymo nėra. Hipertonija atsiranda dėl įvairių priežasčių, tarp kurių netinkama dieta — ne pagrindinė.
Specialistų nuomone, druskos atsisakymas tikrai nėra panacėja nuo ligų. Sveiko žmogaus racione kasdien turi būti ne mažiau kaip 2,5 g šio produkto. Tik nuolatinė medikų nustatyta 7 g riba privers širdį ir inkstus dirbti pavojaus režimu, padidins kraujospūdį. Beje, vidutiniškai druskos su maistu gauname tik 15 proc. viso jos sunaudojamo kiekio. 75 proc. druskos gauname su gatavais produktais. Baltos duonos riekelėje yra 150 mg natrio, konservuotos sriubos puodelyje — 800 mg. Daug druskos yra dešrose, sūriuose, 10 proc. natrio žmogus gauna su natūraliais produktais. Pavyzdžiui, viename saliero stiebelyje yra 35 mg natrio.
Nakčiai valgyti gali net tie, kurie laikosi dietos
Harvardo medicinos mokyklos tyrėjai po trejų metų tyrimų nustatė, kad valgymas vakarais žmogaus svoriui įtakos neturi, tai lemia tik maisto kiekis ir kaloringumas. Bėda ta, kad vakarieniaujame mes dažniausiai pavargę, todėl nejuntame saiko. Vakarinė užkanda turi būti lengva — daržovės, liesa mėsa, paukštiena arba žuvis, vaisiai.
O produktų, kurių sudėtyje yra „greito” cukraus, pavyzdžiui, baltos duonos, pyragaičių, šokolado, po 18 valandos valgyti negalima. Naktį kasa gamina daugiau insulino, kuris verčia organizmą kaupti riebalus. Todėl kepinius ir saldumynus geriau palikti pusryčiams ir pietums.
