Lietuvos sveikatinimo įstaigose sanatoriniam gydymui naudojami natūralūs gamtiniai ištekliai – mineralinis vanduo, durpinis purvas – iki šiol nėra pripažinti, nereglamentuotas jų naudojimas.
Specialistai sako, kad įvedus saugos reikalavimus gamtiniams ištekliams, greičiausiai sveikatinimo įstaigų sumažės. Tai žadama padaryti jau po poros mėnesių.
Lietuva iki šiol gali tik žodžiais paaiškinti užsienio turistams, kad Druskininkuose, Birštone ar Palangoje naudojamas mineralinis vanduo ar durpinis purvas yra gydomieji. Jie iki šiol nėra sertifikuoti.
Nors tradicinis sanatorinis gydymas šiais natūraliais gamtiniais ištekliais siekia du šimtus metų.
„Sertifikuoti kurortiniai faktoriai visoje Lietuvoje leistų padidinti turistų srautus, mes taptume konkurencingesni, todėl kad ir Čekijoje, ir Lenkijoje šios paslaugos yra sertifikuotos”, – sako VšĮ „Druskininkų gydykla” direktorius Virgaudas Taletavičius.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, sanatorijos yra pasitvirtinusios metodiką, kaip naudoti natūralius gamtinius išteklius, tačiau bendro jų reglamento nebuvo iki šiol.
„Šiuo metu mes rengiame saugos reikalavimus purvui, mineraliniam vandeniui, jūros vandeniui. Po to ketiname reglamentuoti jų taikymo reikalavimus, galvojame dar padaryti personalo reikalavimus”, – sako SAM Visuomenės sveikatos departamento skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
Anot specialistų, mineralinio vandens ir durpių purvo higienos normas žadama patvirtinti per porą mėnesių.
Pasak kurotologijos specialistų (o toks tyrimų centras veikia Druskininkuose), įvedus gamtinių išteklių higienos normas, kai kurie ne kurortuose įsikūrę centrai negalės teikti sveikatinimo paslaugų.
„Eilinė įstaigėlė, kuri teikia sveikatingumo paslaugas, grožio terapijos, naudojanti tuos natūralius gydomuosius veiksnius, mineralinį vandenį, paprastą vandenį, durpes, purvą jiems nėra aktualu tas mokslinis pagrindimas. Svarbiausia tampa gauti kuo didesnį pelną, turint kuo mažesnes sąnaudas”, – sako VšĮ „Lietuvos kurortologijos centras” direktorius Kęstutis Ramanauskas.
„Neturint tam tikrų normatyvinių aktų, sertifikatų, tai leidžia tiems, kurie neturi būtent tokių resursų, kuriuos turi kurortai, daryti tas paslaugas, nesilaikant tų aktų, nes jų nėra”, – sako VšĮ „Druskininkų gydykla” direktorius.
Artimiausiu metu taip pat žadama suklasifikuoti SPA centrus. Europoje jie skirstomi į gydomuosius ir sveikatingumo, Lietuvoje neklasifikuojami niekaip.
