Mollers

Vyriausybė svarstys prieštaringai Lietuvoje įvertintą konvenciją dėl smurto prieš moteris

Vyriausybė ketvirtadienį svarstys, ar Lietuvai reikia pasirašyti prieštaringus visuomenės vertinimus sukėlusią tarptautinę konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei šalinimo.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina pasirašyti šį dokumentą.

Jo rašte Vyriausybei sakoma, kad minėtos konvencijos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų smurto formų, užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, už šį smurtą persekioti baudžiamąja tvarka, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje.

Tuo pačiu Ministrų kabinetui teikiamas Lietuvos vyskupų kreipimasis, kuriame reiškiamas nuogąstavimas dėl konvencijos.

Vyskupai ragina šalies vadovus neskubėti pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos, kurioje, jų vertinimu, požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine prigimtimi.

„Kova su smurtu prieš moteris ir kitus asmenis yra kilnus bei remtinas siekis. Deja, deklaruodama teisėtus tikslus, konvencija remiasi ideologizuotu požiūriu į lytį kaip į socialinį konstruktą, nesutampantį su žmogaus biologine prigimtimi. Pasirašiusi ir ratifikavusi konvenciją, Lietuva būtų priversta tokią lyties sampratą įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje”, – teigia dvasininkai.

Anot vyskupų, dokumentu norima išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis.

„Tokių nuostatų priėmimas sukurtų prielaidas Lietuvos kultūrinę ir religinę tradiciją laikyti nuolatiniu grėsmės moterims šaltiniu. Konvencija lengvai gali tapti patogiu įrankiu siekiantiesiems marginalizuoti tautos vertybinį pamatą sudarančias moralines nuostatas bei dvasinį paveldą”, – tikina vyskupai.

Be to, jiems susirūpinimą kelia dokumento nuostatos, kurios ją pasirašiusias šalis įpareigoja visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas papildyti mokymo medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

„Pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą”, – tvirtinama kreipimesi.

Nuogąstavimus dėl to yra pareiškusios ir įvairios visuomeninės organizacijos.

Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 metais Stambule priėmė Europos Tarybos Ministrų taryba.

2013 metų kovą Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama imtis iniciatyvos, kad Lietuva pasirašytų ir ratifikuotų šią Europos Tarybos konvenciją. Parlamentarė teigia gavusi Prezidentės kanceliarijos atsakymą, kad šalies vadovė pritaria konvencijos ratifikavimui ir žada reikalauti, kad dokumento pasirašymas neužtruktų pernelyg ilgai.

Konvencija dar neįsigaliojo, ji pradės veikti praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai ją ratifikuos dešimt valstybių, iš kurių aštuonios turi būti Europos Tarybos narės. Šių metų gegužės 16 duomenimis, konvenciją buvo ratifikavusios keturios valstybės: Albanija, Juodkalnija, Portugalija, Turkija. Iš viso ją pasirašė 25 valstybės, iš kurių 16 priklauso ES.

TAIP PAT SKAITYKITE