Pernai gegužę buvusios Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbuotojai ir pacientai susikabinę rankomis apgynė savo gydymo įstaigą nuo sostinės valdžios užmačių išnuomoti ją užsieniečiams.
Šiandien žmonės ir vėl ruošia plakatus, mat įtaria Vilniaus savivaldybę surezgus naują klastą privatizuoti ligoninę.
Erdviame parke prestižiniame sostinės rajone įsikūrusi gydymo įstaiga pernai liepą buvo prijungta prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) ir tapo jos Antakalnio filialu. Tačiau ramiai dirbti čia žmonės negali, nes iškart po Naujųjų metų kolektyvas sužinojo apie Vilniaus savivaldybės nurodymą sudaryti viešojo pirkimo komisiją, kuri parinktų konsultantus parengti galimybių studiją dėl VMKL Antakalnio filialo atnaujinimo investicijų bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto.
Ligoninės Antakalnio filialo Alergologijos centro vadovas prof. Eduardas Razgauskas piktinosi, kad darbuotojų likimas sprendžiamas jiems patiems nežinant.
„Savivaldybė savo veikimo stilių jau parodė prijungdama prie VMKL buvusią Sapiegos ligoninę su 4 mln. litų skolų, paskui ją atėmė ir pridėjo prie kitos ligoninės, bet skolos liko mūsiškei. O dabar Žandaravičius (Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Gintaras Žandaravičius – red. past.) rašo nurodymą pirkti galimybių studiją už 150 tūkst. litų, bet mokėti vėl turi ligoninė, nors jai tos studijos nereikia“, – „Respublikai“ sakė profesorius.
Profesinės sąjungos valdybos narės Birutės Dinikienės įsitikinimu, filialo atnaujinimo ir plėtros skraiste savivaldybė tik maskuoja ketinimus sudaryti naują koncesiją, kuri neišdegė praėjusiais metais.
„Ko tik mes neišgirstame apie savo filialo ateitį – ir medicininis turizmas iš Kaliningrado, ir pensionas vokiečių senukams. Rezgamos kažkokios aferos, apie ligonių gydymą niekas nekalba, aišku, savivaldybė mus siekia likviduoti“, – neabejoja B. Dinikienė.
E. Razgauskas į visus gandus numoja ranka, mat yra tikras, kad iš tiesų merą Artūrą Zuoką ir kitus sostinės ponus domina prestižinė vieta, didžiulis 9 ha sklypas, kuriame likvidavus ligoninę galima pristatyti milijoninės vertės būstų, viešbučių ir t. t.
„Už ligoninės ūkinių pastatų, paupyje, keletas 3–4 aukštų namų jau iškilo, jų gyventojai jau net ir kelią užsitvėrė. Ideali vieta ponams gyventi – upė šalia, parkas, ramybė. Niekur nedingsi – toks jau tas kapitalizmas. Čia jo grimasos“, – atsiduso profesorius.
Filialo darbuotojų profesinė sąjunga, nesulaukusi iš savivaldybės oficialios informacijos dėl planuojamų reformų, surašė skundus Prezidentūrai, Seimui ir SAM. Tačiau tik vienintelis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis į medikų nerimą dėl savo ir pacientų ateities sureagavo nevaldiškai – pasikalbėjo ir ėmėsi spręsti problemą.
„Ministras priėmė labai racionalų sprendimą – pasiūlė Vilniaus savivaldybei mūsų ligoninės steigėjo teises, pareigas ir turtą perduoti SAM, – džiaugėsi E. Razgauskas. – Čia įdėta keliasdešimt milijonų litų valstybės, ES ir Norvegijos fondų paramos lėšų. Ką tik atnaujintas reabilitacijos skyrius. O savivaldybė nė lito čia nėra įdėjusi“.
Savivaldybės klerkų nuolat ignoruojamus ligoninės darbuotojus nustebino ir tai, kad V. P. Andriukaitis raštu pakvietė VMKL administraciją ir kolektyvą pareikšti savo nuomonę dėl įstaigos pavaldumo.
„Daugiau nei 300 iš 570 Antakalnio filialo darbuotojų per vieną dieną pasirašė sutinkantys, kad ligoninė priklausytų ne savivaldybei, o ministerijai, – sakė B. Dinikienė. – Parašai renkami ir visuose pačios VMKL skyriuose. Žmonėms tikrai labai norisi aiškumo, kad vieną kartą baigtųsi tas gąsdinimas nuoma, koncesijomis, privatizavimais“.
Ar galimybių studija apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę VMKL Antakalnio filiale nėra grįžimas prie pernykščių koncesijos planų, „Respublika“ pasiteiravo Vilniaus miesto tarybos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Vitalijos Kliukienės. Ši išsisukinėjo nieko konkretaus nežinanti.
„Nieko negaliu pasakyti – klausimas nėra iki galo aptartas. Minčių gali būti įvairių, bet nieko dar nėra baigta iki galo“, – vis kartojo V. Kliukienė, pernai buvusi didelė koncesijos šalininkė.
Ji patvirtino, kad savivaldybė kaip VMKL steigėja, iki šiol nė litu neprisidėjo prie jos finansavimo, bet SAM siūlymas grąžinti gydymo įstaigą į ministerijos pavaldumą kol kas nesvarstomas.
Pasak sveikatos apsaugos ministro, kai sveikatos priežiūra tampa verslo objektu ir galvojama, kad iš to galima pasipelnyti, tada visokios idėjos apie galimybių studijas ir koncesijas pasipila kaip iš gausybės rago.
„Bet gaila, kad tie žmonės neskaito pasakų. Yra gera knyga „Buratino nuotykiai“, kurioje taip pat pateikta gera idėja, kaip užsiauginti pinigus. Katinas Bazilijus ir lapė Alisa pamokė Buratiną lauke užkasti pinigus, mat po to išauga medis, nuo kurio gali rinkti auksinius lapelius. Taip ir koncesija – vos tik ji atsiras, iš karto užplūs klientai, byrės pinigai, augs pelnas. Geriau ir būti negali. Bet mūsų Buratinas vieną dieną gali pamatyti, kad vietoj Antakalnio ligoninės išdygo kas nors panašaus į „Kempinski“ viešbutį.
O Vilniuje lovų ligoninėse trūksta ir vilniečiams, ir rajono žmonėms. Reikia ieškoti sprendimų, kaip padėti žmonėms gydytis ir baigti tas kalbas apie „Buratino nuotykius“ versijas.
Buvusi Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė savivaldybei buvo perduota Vyriausybės sprendimu, bet sutartyje buvo numatyta, kad ta ligoninė turi būti vystoma, turi būti užtikrintas jos darbas. Mes nagrinėsime, ar sutartis tikrai vykdoma, ir jei tam tikri punktai pažeisti ir nuolat tęsiasi šitie neramumai, žmonių erzinimai su koncesijomis, kelsime klausimą Vyriausybės lygmeniu dėl ligoninės perdavimo į respublikinį pavaldumą. Apskritai, mano nuomone, Vilniuje ir Kaune būtų gerai ligonines turėti respublikiniu lygmeniu, jas bendrai tvarkyti ir užtikrinti harmoningą pagalbos žmonėms planavimą ir teikimą“, – „Respublikai“ sakė ministras.
