Visuomenės sveikata pasaulyje per kelis pastaruosius dešimtmečius tapo viena aktualiausių temų. Tai rodo tokių problemų kaip oro tarša akcentavimas, didesnis dėmesys fiziniam aktyvumui ar sveikai mitybai. Augant poreikiui gerinti sveikatą, didėja ir būtinybė rengti šią sritį išmanančius visuomenės sveikatos specialistus. Vienas jų – Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos bakalauro studijų programą baigęs ir mokslus tęsiantis Robertas Basijokas, sutikęs papasakoti apie įgytą išsilavinimą ir būsimą karjeros kelią.
Visuomenės sveikata – daugiau nei šimtmetį plėtojama sritis
Mūsų sveikatą veikia dvi disonuojančios jėgos: dėl technologijų vystymosi nuolat besiplečiantis mums nepalankių vartojamų gaminių kiekis rinkoje ir didėjantis visuomenės dėmesys gyvenimo kokybei. Per pastaruosius dešimtmečius įvyko reikšmingas postūmis gerinant visuomenės sveikatą: jau pripratome prie sportą, sveiką mitybą reklamuojančių nuomonės formuotojų įrašų socialiniuose tinkluose, iš atminties išsitrynė prirūkytos kavinės, sprangus išmetamųjų dujų smogas gatvėse ir ekrane regėtos stiprių alkoholinių gėrimų reklamos. Tepraėjo penkeri metai nuo pasaulį ištikusios koronaviruso pandemijos, kuri, atrodė, niekada nebegrąžins mūsų į normalų gyvenimą, nors šiandien tokios krizės valdymo algoritmas jau aiškus.
R. Basijokas visuomenės sveikatą apibrėžia kaip visapusišką gyventojų fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Vis dėlto ši gerovė nesusiklosto savaime, todėl mintys apie tai, kad be kontrolės mechanizmų ir visuomenės įpročių reguliavimo apsieiti neįmanoma, pasaulyje atsirado daugiau nei prieš šimtą metų. Visų pirma pradėtos kelti higienos ir kovos su infekcijomis problemos, ugdytas suvokimas apie aplinkos ir žmonių elgsenos veiksnius, lemiančius daugelį sveikatos sutrikimų. Prireikė viso amžiaus, kad šiandien turėtume šiuolaikinę, visa apimančią sveikatos apsaugos sistemą. Jos vystymasis priklausė ir nuo mokslinių atradimų, ir nuo žmonių aktyvumo.
Dabartinėje sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys specialistai kasdien rūpinasi, kad mūsų galimybės išsaugoti sveikatą būtų gerinamos. Nors daugiausia sveikata rūpinamės (arba nesirūpiname) mes patys, visuomenė yra skatinama elgtis sąmoningai: kuriamos reguliaraus sveikatos pasitikrinimo programos, pagalbos linijos norintiems atsisakyti žalingų įpročių, suteikiamos galimybės nemokamai apsisaugoti nuo rimtų ligų. Tai – apčiuopiamos, tačiau vis dar žmogaus pasirinkimo valiai paliekamos priemonės.
Visuomenės sveikatos mokslo pagrindas yra prielaida, kad sveikesnę visuomenę galima kurti rūpinantis kiekvieno žmogaus sveikata – teikiant visuotinę sveikatos priežiūrą poliklinikose, ligoninėse ir šviečiant visuomenę. Tačiau ši mokslo sritis susipina su politika, visuomeniniu ugdymu, statybų sektoriumi, miškininkyste, bendruomenių psichologija ir daugeliu kitų sričių. Ji apima mūsų kasdieniškus sprendimus, kuriuos nulemia tiek arčiausiai mūsų gyvenanti bendruomenė, pavyzdžiui, keliant klausimą, ar galima rūkyti namo balkonuose, tiek politikai, siūlantys keisti įstatymus dėl abortų legalumo, prekybos alkoholiu valandų apibrėžimo, žolės šienavimo aukščio miestuose ir panašių klausimų.
Ar galėtume apsieiti be visuomenės sveikatos specialistų?
Kol vieni visuomenės sveikatos specialistai dirba konkrečiose organizacijose ir valdžios institucijose tobulindami sveikatos puoselėjimo projektus, pavyzdžiui, kuria sportui skirtų erdvių išsidėstymo mieste planą, kiti vykdo mokslinę visuomenės stebėseną: nagrinėja duomenis apie tai, kiek mes stengiamės gerinti savo sveikatą, o kaip dažnai jos nepaisome ir patiriame to pasekmes. Taip pat skaičiuojami mūsų sveikatai įtakos turintys aplinkos veiksniai, bandoma išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis juos galėtume koreguoti.
Asmens sveikatos užtikrinti negali nei pavienės prevencinės programos, nei vienkartiniai vizitai pas gydytojus – tam reikalingas visuomenės sąmoningumas ir įsitraukimas į sveikatos sistemą. Savo aktyviu dalyvavimu, dalinimusi informacija su aplinkiniais, pagalba tiems, kurie patys negali pasirūpinti savo sveika gyvensena, kiekvienas žmogus padeda kelti visuomenės sveikatos lygį.
Pasak R. Basijoko, visuomenės sveikatos specialisto misija visuomet buvo ir bus tokia pati – organizuotomis pastangomis palaikyti ir gerinti visuomenės sveikatą atliekant gyventojų stebėseną, prevenciją ir ugdymą. „Kad šią misiją įgyvendintume, turime sugalvoti tikslingas veiklas ir pasiekti kiekvieną žmogų. Tikiu, kad dėl sparčiai besivystančių technologijų ateityje informacija visuomenę pasieks greičiau, kokybiškiau ir efektyviau“, – teigia jis. Ir priduria, kad vienas svarbiausių šios srities specialisto uždavinių – ugdyti gyventojų sveikatos raštingumą, o tam turime pasitelkti egzistuojančias gyventojų bendravimo priemones: „Esu įsitikinęs, kad ateityje socialiniai tinklai taps pagrindine informavimo šia tema priemone. Jau ir dabar šias platformas informacijos sklaidai naudoja svarbiausios Lietuvos institucijos.“
Pasaulinis visuomenės sveikatos srities siekis – kad ateityje daugiau valstybinių ir asmeninių išteklių būtų skiriama dar sveikų žmonių sveikatos apsaugai, priežasčių susirgti sunkiomis ligomis mažinimui ir sveikatai palankios aplinkos kūrimui. Tikimasi ateityje užkirsti kelią ligoms vystytis ir taip natūraliai mažinti jau įsisenėjusiomis ligomis sergančių pacientų gydymo krūvį.
Anot R. Basijoko, siekdami palaikyti ir gerinti Lietuvos ir kitų valstybių gyventojų sveikatos būklę, visuomenės sveikatos specialistai dirba rizikos veiksnių ir sveikatos būklės stebėsenos, sveikatos išteklių planavimo, sveikatos politikos valdymo, komunikacijos srityse ir stengiasi imtis lyderystės. „Jie dirba su labai įvairaus išsilavinimo, įvairių profesijų ir amžiaus žmonių grupėmis, taip pat su laboratorijose dirbančiu personalu, kai tenka atlikti tyrimus ar, pavyzdžiui, Radiacinės saugos centre“, – pasakoja visuomenės sveikatos specialistas.
Jo teigimu, išvardyti visų visuomenės sveikatos specialisto funkcijų tiesiog nebūtų įmanoma, tačiau kiekviena jų buvo sukurta dėl kokios nors kilusios visuotinės problemos, kurią reikėjo spręsti. Be to, įsigilinę į visuomenės sveikatos specialisto funkcijų įvairovę suprastume, kad visos jos apima tiek fizinę, tiek psichikos bei socialinę gyventojų sveikatos sritis.
Visuomenės sveikata – net trijų pakopų specialybė
Sekdami pasaulinę sveikatos mokslo pažangą ir įvairių duomenų statistiką, visuomenės sveikatos specialistai rūpinasi mus supančia aplinka, maisto produktų kokybe, pavojingų ligų prevencija, informacijos sklaida. Lietuvoje šiai misijai rengiami specialistai ateityje turės daug perspektyvų pritaikyti savo žinias ir bus naudingi valstybei. Vienas geriausių pavyzdžių – sveikatos apsaugos ministrė doc. Marija Jakubauskienė, VU baigusi visas tris visuomenės sveikatos studijų pakopas ir dėsčiusi visuomenės sveikatos, epidemiologijos kursus, taip pat ėjusi visuomenės psichikos sveikatos prezidentės pareigas Europos visuomenės sveikatos asociacijoje bei dirbusi Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamente.
Kaip docentė teigė viename iš ankstesnių interviu, studentus siekiama mokyti ne tik teorijų, bet ir tyrinėti realybę: „Mūsų patyriminio mokymosi „laboratorija“ yra reali visuomenė su problemomis. Studentams stengiuosi sukurti tikro gyvenimo mokymosi sąlygas: bendradarbiauju su įstaigomis, prašau jų užduočių, kurias galėčiau perduoti studentams išspręsti. Tai būna realios, turinčios praktinę reikšmę ir prasmę užduotys.“
VU Medicinos fakultete rengiami net trijų pakopų – bakalauro, magistro ir daktaro laipsnio – visuomenės sveikatos specialistai. Jie nagrinėja problemas, su kuriomis susiduriama tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Doktorantų ginamos temos įdomios ir aktualios: pavyzdžiui, pabėgėlių psichikos sveikata ar COVID-19 pandemijos poveikis darbingo amžiaus gyventojų mitybai.
Patį R. Basijoką visuomenės sveikatos studijas rinktis motyvavo plačios karjeros sveikatos apsaugos sektoriuje galimybės. Paskutinėse mokyklos klasėse jį domino medicina, o ypač rūpėjo visuomenės gerovė. „Džiaugiuosi atradęs, kad egzistuoja tokia studijų programa, kuri visa tai apima ir suteikia žinių apie visuomenei reikalingus pokyčius ir galimybes dalyvauti diegiant tuos pokyčius“, – sako šeštus metus šią programą studijuojantis R. Basijokas.
VU Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos studijų programos tikslas – rengti kompetentingus specialistus, kurie profesinėje veikloje taikys naujausius mokslo ir praktikos pasiekimus, kels naujas idėjas, turės gerų socialinių ir komunikacinių įgūdžių. Baigę šias studijas absolventai moka dirbti komandoje, savarankiškai priimti sprendimus, geba organizuoti, planuoti, įgyvendinti mokslinius tyrimus, visuomenės sveikatos politiką.
Studentams visų pirma suteikiama žinių apie žmogaus kūną, paveldimumą, atsparumą ligoms, vėliau jie mokosi žinias sieti ir gilinasi į prevencinę mediciną, sveikatos politiką, išklauso ekstremalių situacijų valdymo, maisto saugos, vaikų ir paauglių sveikatos bei kitus kursus. Tokios žinios ateityje suteikia galimybę dirbti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, kurių Lietuvoje – net 47, eiti politinės karjeros keliu, įsitraukti į Lietuvos ir Europos valdžios institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatos politikos formavimą, veiklą. Specialistai, turintys šį išsilavinimą, dažnai dirba nevyriausybinėse, tarptautinėse sveikatinimo programas rengiančiose organizacijose, žmonių su negalia organizacijose.
Visuomenės sveikatos specialisto užduotis – atpažinti ir prognozuoti tendencijas
Visuomenės sveikatos srityje dirbantys mokslininkai nuolatos vykdo stebėseną tam, kad laiku būtų atpažįstamos tendencijos, numatoma jų galima trukmė ir poveikis visuomenės sveikatai.
„Tendencijos kinta labai greitai, todėl reikia nuolatos stebėti pokyčius žmonių socialinio bendravimo platformose, sekti reklamos ir rinkodaros sprendimus, kurie atliepia esamas ir būsimas gyventojų mąstymo tendencijas, atsižvelgti į staigius globalių rodiklių pokyčius, permainas geopolitiniame kontekste. Visuomenės sveikatos specialistas turi reaguoti į dezinformacijos protrūkius, naujų produktų išpopuliarėjimą. Tai labai dinamiškas darbas, nuo stebėsenos rezultatų priklauso tam tikrų visuomenės sveikatos intervencijų organizavimas ir vykdymas“, – pasakoja R. Basijokas. Anot jo, visuomenės sveikatos mokslas ir studijos Lietuvoje ne tik yra šiuolaikiškos ir atliepia šiandienos aktualijas mūsų šalyje, Europos Sąjungoje ar visame pasaulyje, bet neretai ir prognozuoja būsimas tendencijas.
Pats R. Basijokas jau ne vienerius metus tyrinėja socialiniuose tinkluose visuomenei pateikiamą turinį, susijusį su sveika ir nesveika gyvensena, nes nuomonės formuotojų, turinčių daug sekėjų, įrašai daro didelę įtaką žmonių elgsenai. Priklausomai nuo pateikto turinio, įtaka visuomenės sveikatai gali būti ir teigiama, ir neigiama.
Pavyzdžiui, jei įrašuose dominuos nesveikas maistas ir alkoholiniai gėrimai, tai gali sekėjus paskatinti vartoti šiuos produktus. Tai veiktų lygiai taip pat, kaip ir reklama televizijoje ar viešosiose erdvėse – nors mūsų šalyje tabako ir alkoholio reklama iš esmės yra uždrausta, tai neapima nuomonės formuotojų įrašų turinio socialiniuose tinkluose. Vis dėlto socialiniuose tinkluose studentas pastebėjo ir gerų tendencijų. „Vis daugiau žmonių deklaruoja ir skatina meilę sau, dėmesį artimiesiems. Džiaugiuosi, kad toks turinys, pasak mūsų stebėjimų, sulaukia gerokai daugiau reakcijų, komentarų ir vadinamųjų patiktukų“, – sako pašnekovas.
Visuomenės sveikatos specialisto darbo pobūdis – labai įvairus ir priklauso nuo darbovietės. Ugdymo įstaigose šie darbuotojai daug bendrauja su vaikais ir paaugliais, stengiasi juos edukuoti sveikatos puoselėjimo temomis ir rasti sprendimų, kaip pagerinti įstaigos aplinką, darbo sąlygas darbuotojams. Tuo tarpu patarėju valdžios institucijose dirbantis visuomenės sveikatos specialistas renka duomenis, juos analizuoja ir sprendžia aktualias problemas.
Taikydami įvairiapusį požiūrį, apimantį sveikos gyvensenos skatinimą, apsisaugojimą nuo ligų ir traumų, vienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinimą, visuomenės sveikatos specialistai ateityje gebės skirti deramą dėmesį ir platesnio masto veiksniams, darantiems įtaką sveikatai. Neabejojama, kad ypatingų žmogiškųjų išteklių ir išmonės prireiks ieškant sprendimų, kaip gerinti tiek pasaulio gamtinės, tiek civilizuotos aplinkos sąlygas, kaip suvienodinti tarpvalstybinės politikos veikiamą visuomenės prieigą prie sveikatą užtikrinančių išteklių. R. Basijokas savo specialybės svarbą apibūdina kaip itin progresuojančią: „Noriu pabrėžti, kad visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo mūsų gyvenime tampa vis reikšmingesnis, o ateityje ši specialybė neabejotinai bus viena svarbiausių, nes, cituojant Sokratą, sveikata dar ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas.“
