Rawpowders

VILNIUS TECH Geros savijautos diena: bendruomenė drąsiai kalbėjo apie psichikos sveikatą

Geros savijautos diena

Antradienį Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) prisipildė šviesos ir drąsos kalbėti apie savo išgyvenimus bei jausmus – bendruomenė kūrė naują tradiciją švęsti Geros savijautos dieną. Kviestiniai svečiai, universiteto studentai ir darbuotojai diskutavo aktualiausiomis psichikos sveikatos temomis bei domėjosi, kaip ja pasirūpinti patiems.

Geros savijautos dienos organizatorės – VILNIUS TECH psichologės Miglė Rudytė ir Rasa Urbanavičiūtė – džiaugėsi gausiai susirinkusia publika ir galimybe su universiteto bendruomene aptarti psichikos sveikatos temas, kuriomis paprastai kalbama tik už uždarų durų. Anot M. Rudytės, ir renginio šūkis pasirinktas neatsitiktinai – „Kalbam drąsiai apie tai, kas rūpi“ yra susijęs su bendrystės ir atvirumo siekiu.

„Jūsų dalyvavimas suteikia vilties, kad gera emocinė savijauta svarbi ne tik mums, psichologėms, bet ir visiems, – antrino R. Urbanavičiūtė. – Šiais laikais socialinėje medijoje labai dažnai kalbama psichologinėmis temomis, tad kartais atrodo, kad viskas jau aišku. Vis dėlto, įsigilinę, galime pastebėti, kad kyla daug neaiškumų, klausimų. Norisi pakviesti tuos klausimus panagrinėti, nes gali būti, kad dar daug ko nežinome.“

Sveikinimo žodį tarusi studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė taip pat išryškino atviro dialogo svarbą universitete, jungiančiame skirtingas kartas.

„Jaunoji karta ieško prasmės ir vietos, kurioje galėtų jaustis gerai. Tuo tarpu vyresnioji karta, praėjusi įvairius kelius ir išsikovojusi tam tikrus laimėjimus, galvoja – jeigu nėra karo ar didelio nepritekliaus, vadinasi, viskas yra gerai. Turime du kraštutinumas, tačiau viskas yra mūsų galvose“, – kalbėjo doc. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Nuo neuroįvairovės iki autizmo, lytiškumo, valgymo sutrikimų temų

Renginio dalyvių laukė įtraukianti ir naudinga programa. Pirmoji pranešėja, Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė teigė, kad psichikos sveikata reikia rūpintis taip pat, kaip ir fizine. Pasirūpinti savimi galime derindami įsisąmoninimo praktikas, fizinę veiklą, pakankamai ilsėdamiesi ir palaikydami stiprius, prasmingus socialinius ryšius.

„Psichikos sveikatos sunkumų ir savižudybių prevencija yra viena esminių mūsų visų atsakomybių. Didindami sąmoningumą, mažindami stigmą ir padėdami žmonėms ieškoti pagalbos, galime sukurti labiau empatišką ir palaikančią bendruomenę“, – tvirtino V. Šulskytė.

VšĮ „Draugiški autizmui“ įkūrėja, autistiško vaiko mama Barbora Suisse kalbėjo apie neuroįvairovę ir pripažinimą, kad žmonių smegenyse yra neurologinių skirtumų, kurie nėra „nenormalūs“. Anot B. Suisse, įgimtos neurologinės būklės yra ne ligos, tad negali būti išgydytos vaistais – žmonės su jomis nugyvena visą gyvenimą, neretai net nežinodami, kad yra neuroskirtingi. Apie neuroįvairovę daug nežino ir visuomenė, tačiau, pasak pranešėjos, bijoti nereikia – verčiau domėtis, bandyti suprasti ir nenuvertinti neuroskirtingų žmonių patirčių.

Giedrius Likatavičius, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo direktorius, paneigė plačiausiai paplitusius įsitikinimus apie priklausomybes – labiausiai stigmatizuotas ligas.

„Daug kas priklausomybę vertina kaip moralinę nesėkmę, valios neturėjimą. Mitas ir tai, kad priklausomybė gali paliesti tik tam tikrus, dažniausiai – socialiniame paribyje esančius žmones. Tiesa ta, kad jų gali turėti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus, rasės, socialinės ir ekonominės padėties, ar kitų demografinių rodiklių“, – dalijosi G. Likatavičius.

Geros savijautos dienos dalyviai taip pat galėjo rinktis sportines veiklas, dalyvauti „Įvairovės edukacijos namų“ vadovės Linos Januškevičiūtės seminare apie lytiškumą ir įvairovę arba  „Corepetitus“ bendraįkūrėjo ir vadovo Tado Jonaičio užsiėmime apie sėkmingą karjerą, renkantis tarp to, ką mokame, ar to, ką mėgstame.

Popiet naujienlaiškio „Elenos emocijų daržas“ autorė Elena Gasiulytė papasakojo apie žmogiškas patirtis psichiatrinių diagnozių miške, o iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadorės Martina ir Milda pasidalijo asmeninėmis istorijomis apie valgymo sutrikimus. Pašnekovės paneigė mitą, kad valgymo sutrikimai yra akivaizdžiai matomi, akcentavo neigiamą aplinkos įtaką, tačiau kartu suteikė vilties, kad su šiais sutrikimais galima susitvarkyti ir būti laimingais, visaverčiais žmonėmis.

Geros savijautos dieną dalyviai užbaigė populiaraus lietuviško filmo „Išgyventi vasarą“ peržiūra ir diskusija „Skalvijos“ kino centre. 

TAIP PAT SKAITYKITE