Nobel biocare

„Vilniaus vartai” užsivėrė – kur dabar elitui apsipirkti?!

Dveji su puse metų – užtektinai, kad priprastume pasaulinių mados korifėjų sukurtus prekės ženklus turėti po ranka. Kada vėl prasivers „Vilniaus vartai”, nežinia. Kur, jei ne Vilniuje, garderobą atnaujins šalies elitas?

Suspenduota prabanga

Iš „Vilniaus vartų” vitrinų dar žvelgia prašmatniais drabužiais vilkintys manekenai. Tačiau šiandien jų akyse justi pašaipa. Manekenai demonstruoja net turtuoliams nepasiekiamus pasaulinių prekės ženklų apdarus. Kad ir kiek pinigų turėtum, norimas daiktas tebūtų nepasiekiama svajonė. Negelbėtų nė žinomumas visuomenėje ar reikšmingos asmeninės pažintys su pačiu „Vilniaus vartų” kompleksą valdančios bendrovės „Ranga Group” direktoriumi Laimučiu Pinkevičiumi.

Iš vitrinų žibančios prabangos prekės jam nebepriklauso. Jau beveik dvi savaitės, kai jos – „Parex” banko nuosavybė. Į kalbas nesileidžiantis bankas areštavo viską: palaidinukes, sukneles, kostiumus, papuošalus, kepuraites, diržus. Didžiam moterų nusivylimui – ir raudonpadžius „Christian Louboutin” batelius. Visų iš vitrinų viliojančių daiktų pardavimas banko valia suspenduotas.

„Kaip mes galime parduoti tai, kas ne mūsų”, – giliai atsiduso bendrovės „Ranga Group” rinkodaros direktorė Milda Sabienė.

Ji apgailestavo, kad ištikimiems mados salonų klientams šiomis dienomis turi pranešti liūdną žinią – parduotuvės nedirba. „Skambina ne vienas, ne du ir ne trys. Domisi, klausinėja. Žmonės laukė naujų kolekcijų. Kovo 2–8 d. penki įmonės darbuotojai turėjo važiuoti baigti užsipirkti 2010 m. rudens-žiemos sezonui. Deja, komandiruotes teko atšaukti”, – kalbėjo M.Sabienė.

„Prada” taikyta Rytams?

2007 m. spalį „Vilniaus vartuose” buvo atidaryta 15-a išskirtinių salonų, kurie atstovavo 37 garsiems mados kūrėjams.

Tai labai gerai pasaulyje žinomi prekių ženklai: „Yves Saint Laurent”, „Jean Paul Gaultier”, „Bottega Veneta”, „Alexander McQueen”, „Etro”, „Givenchy”, „Chloe”, „Moschino”, „Corneliani” ir kiti.

„Vilniaus vartų” klientės sako, kad salonų uždarymas – didžiulė netektis. „Tiek Asta (Asta Valentaitė – red. past.), tiek Laimutis „Vilniaus vartus” kūrė suvokdami, kad prabangos prekės nėra masinio vartojimo. Net jei nekrėstų sunkmetis, aukštosios mados parduotuvės nebūtų labai didelės komercinės sėkmės sulaukiantis projektas. Tačiau idėja rinkai pristatyti tai, ko Lietuvoje dar nebuvo, labai graži”, – kalbėjo verslininkė Danguolė Stachura.

Ji priminė, kad prieš atidarant mados galeriją „Vilniaus vartuose” lietuviai geriausiai žinojo prekės ženklus „Hugo Boss”, „Dolce & Gabbana”, „Prada”, „Armani”. „Vilniaus vartai” pakėlė kartelę ir pristatė aukštąją madą.

„Sužinojome, kas yra „Dior”, „Givenchy”, – prekės ženklai, kurie nerėkia. Prekės ženklai, kurie vežami į kitas Vilniaus parduotuves, labiau pritaikyti Rytų Europos, Rusijos, rinkai. Lietuvės elegantiškesnės, subtilesnės, rafinuotesnės. Vakarietiška mada mums iš esmės labiau tinka”, – įsitikinusi D.Stachura, „Vilniaus vartuose” atradusi „pamėgtą, vienintelį ir nepakartojamą „Chloe”.

Merdėjo nuo pirmos dienos

„Kvartalas „Vilniaus vartai” yra vienintelis tokio aukšto lygio mados ir laisvalaikio centras Baltijos šalyse. Jų atidarymas tampa neatsiejama pasaulinės mados ir stiliaus kultūros dalimi” – per aukštosios mados mekos atidarymo iškilmes 2007 m. rudenį kalbėjo A.Valentaitė.

Jos žodžius anuomet palydėjo muzikos ir šviesų šou, sukurtas lazerių mago režisieriaus Gerto Hofo.

Tačiau pompastikos pliūpsnius netrukus ėmė temdyti artėjančios krizės šešėliai. „Vilniaus vartams” nesisekė. Nors jų valdytojai tikino kitaip, viskas buvo matyti kaip ant delno: parduotuvės merdėjo, jose dirbančios asistentės mieguistai stumdavo darbo valandas.

Žodžiais nenusakoma žala

Siekiant bent šiek tiek sumažinti patiriamus nuostolius, dalies prekės ženklų buvo atsisakyta, parduotuvės apleido patalpas. Galiausiai ėmė tirpti ir paskutiniai „Vilniaus vartų” prestižo trupiniai. Net ir likę salonai draugiškai pasikabino užrašus, kad nedirba dėl techninių kliūčių. Arba dėl inventorizacijos.

Šiandien „Vilniaus vartų” ateitis – „Parex” banko rankose. „Per kelias dienas padaryta milžiniška žala, nuostolių mastą sunku nusakyti žodžiais. Pašlijo mūsų reputacija, partnerių akyse atrodome nepatikimi. Net darbuotojams negalime išmokėti atlyginimų už vasarį, mat visi pinigai irgi yra banko nuosavybė. Darbuotojams pasiūlėme arba eiti nemokamų atostogų, arba fiksuoti prastovas dėl darbo stygiaus”, – apie užgriuvusias negandas pasakojo M.Sabienė.

„Vilniaus vartų” parduotuvėse dirbo 40 žmonių, su administracija darbuotojų skaičius siekė 47.

Šviesia vizija nepatikėjo

Ekonominė avantiūra – taip prieš kelerius metus „Vilniaus vartų” projektą apibūdino drabužių verslo magnatas, bendrovės „Apranga” generalinis direktorius Rimantas Perveneckas. Jau tada jis smarkiai abejojo tokio ambicingo mados kvartalo sėkme. Prognozės pasitvirtino: pinigų ir ambicijų nepakako. L.Pinkevičiui reikėjo drabužių verslo patirties, o šios jis neturėjo.

„Šiame versle aš jau 25 metus, todėl žinau, kad atsivežti prekių neužtenka. L.Pinkevičius į „Vilniaus vartus” norėjo prisivilioti ir „Du brolius”, ir „Aprangą”, tačiau mes gražiomis vizijomis nepatikėjome”, – prisiminė R.Perveneckas.

Komplekso, kaip prabangos prekių oazės, šviesia ateitimi jis netiki ir šiandien. „Noriu atskirti du dalykus: „Vilniaus vartų” parduotuves ir biurus. Kompleksu, kaip verslo patalpomis, L.Pinkevičius ir šiandien gali didžiuotis. Tai turi potencialą. Tačiau mados namų aš ten nematau”, – teigė R.Perveneckas. Prabangos prekių rinkos sąstingį Lietuvoje jis numato bent penkeriems metams į priekį.

Krizė praris silpnuosius

Vilnius – neturtingas miestas, todėl aukštosios mados prekės klientų į prabangias parduotuves pritraukia sunkiai. Turtingų žmonių yra, tačiau ne tiek daug, kad verslas sklandžiai irtųsi pirmyn.

„Tokie prekės ženklai kaip „Vilniaus vartuose” gali būti Paryžiuje, Niujorke, bet ne Vilniuje – čia jie neturi reikiamos paklausos. Be to, mados kompleksas galbūt galėjo turėti ateitį, tačiau jame privalėjo telktis ir tokie prekės ženklai kaip „Hugo Boss”, „Dolce & Gabbana”, „Prada”, „Escada”, „Armani”, „Gucci” ir pan.”, – neabejojo R.Perveneckas.

Jo skaičiavimais, mados ir prabangos prekių visoje Lietuvoje rinka siekia 50 mln. litų per metus. Bendras vardinių prekės ženklų parduotuvių plotas galėtų sudaryti 5 tūkst. kv. m.

„Jei jis 2,5 karto didesnis, o prekių pasiūla sudaro maždaug 100 mln. litų, kažkam vietos natūraliai nelieka. Krizė – tai apsivalymas. Kol jis neįvyks, iš sunkmečio neišbrisime”, – užtikrintai kalbėjo „Aprangos” generalinis direktorius.

„Lietuvai tikrai tiek parduotuvių nereikia. Būna, kad kai kuriems pasiseka. Tačiau stambiai investuojant, reikia ir drabužių verslo patirties. Kiek tų turtingųjų pas mus – 3–5 proc. Aišku, atvažiuoja rusų, užsuka ambasadų darbuotojų. Tačiau „Vilniaus vartų” tai neišgelbėjo”, – svarstė „Dviejų brolių” savininkas Liudas Jankauskas.

Akcijos iškreipė rinką

„Paskutinis išpardavimas – nuolaidos iki 75 proc.” „50 proc. nuolaida visiems 2009 m. rudens-žiemos kolekcijų sezoniniams drabužiams.” „2008 m. rudens-žiemos kolekcijų prekėms taikome iki 75 proc. nuolaidą.” Nors mados kompleksas užvėręs duris, informacija apie šias akcijas dar ir dabar skelbiama pirmame „Vilniaus vartų” interneto svetainės puslapyje.

Nuolaidų ideologija lydėjo visą „Vilniaus vartų” istoriją. Tai pastebėjo ir konkurentai. „Kad ir kiek ten žiūri, nesibaigia akcijos. Tai nepriimtina prabangos prekių versle. „Vilniaus vartai” iškreipė rinką, nes jų kainodara priminė labdarą. Tik paprastai labdara nukreipiama į vargingai gyvenančius žmonės, o čia – į turtingus”, – stebėjosi R.Perveneckas.

Dienraštis primena, kad sunkmetis apskabė ir „Aprangos” imperiją. Praėjusių metų rugsėjį įmonė nusprendė uždaryti apie 3 tūkst. kv. m ploto drabužių parduotuvę „City”, veikusią Gedimino prospekte 20-u numeriu pažymėtame name. Grupė atsisakė ir daugiau parduotuvių – ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje.

Ryškus vartojimo sumažėjimas, neadekvačios dabartinėms rinkos sąlygoms patalpų nuomos kainos ir Gedimino prospekto, kaip prekybinės gatvės, potencialo pervertinimas – tokias priežastis anuomet įvardijo „Apranga”.

„City” buvo finansiškai nepagrįsta, laukto rinkos augimo nebuvo, teko amortizuotis. „Vilniaus vartai” irgi atsisakė kai kurių parduotuvių, tačiau tai negelbėjo. Tikimės, kad likusios mūsų parduotuvės išliks”, – vylėsi R.Perveneckas.

Jokių pažadų, tik viltys

„Dėmesio! Mados ir interjero salonai iki balandžio 30 d. nedirbs. Nuoširdžiai atsiprašome už nepatogumus”, – apie beveik dviejų mėnesių auštosios mados prekių letargą interneto svetainėje informuoja „Vilniaus vartai”. Tačiau bendrovės „Ranga Group” atstovė M.Sabienė pripažino, jog šimtu procentų užtikrinti, kad „Vilniaus vartai” vėl atsivers balandžio gale, ji negali.

„Labai norėčiau pasakyti: „Klientai, luktelėkite šiek tiek, netrukus viskas susitvarkys.” Tačiau situacija visiškai neaiški, todėl jokių pažadų duoti neturiu teisės. Tikimės geranoriško banko sprendimo, pokalbiai dar vyksta, darome viską, ką galime”, – aiškino M.Sabienė.

Kol „Vilniaus vartai” blaškomi neramumų audros, mados salonų lankytojams teks apsispręsti, kur atnaujinti garderobą. O gal jų lūkesčius pateisinančio ir per dvejus metus išlepusį skonį atitinkančio pasirinkimo Vilniuje neliko?

Visada lieka užsienis

Verslininkas Edmundas Štengeris-Mundis su žmona Violeta buvo dažni „Vilniaus vartų” svečiai. Be to, vieni iš tų, kurie ne tik žiūri, bet ir perka. Kalbama, kad atvežus naujų kolekcijų, mados salonus ponia Violeta tiesiog iššluodavo. Neabejingas prabangai ir pats E.Štengeris-Mundis.

„Man patiko prekės ženklai, kurių nebuvo niekur kitur Vilniuje: „Etro”, „Cavalli”, „Cesare’io Paciotti”, vienas kitas „Jean Paul Gaultier” daiktas. Žmona ypač mėgsta prekės ženklą „Alexander McQueen”. Be to, mums imponavo aukštos klasės aptarnavimas: greitas, malonus, dėmesingas”, – atvirai pasakojo E.Štengeris-Mundis.

Jis prisipažino tikįs, kad „Vilniaus vartų” uždarymas – laikinas. „Tikiuosi, kad viskas anksčiau ar vėliau susitvarkys. Jei ne, galų gale lieka tolimasis ar artimasis užsienis”, – kalbėjo verslininkas.

Suklestės šalies dizaineriai?

Galimybės apsipirkti keliaujant po svečias šalis neatmetė ir D.Stachura. Be to, moteris atkreipė dėmesį, kad lieka vietos dizaineriai. „Džiaugiuosi, kad turime originalių kūrėjų, kurie visada turi ką pasiūlyti. Tikiuosi, kad dizaineriai nebankrutuos. Žinoma, siūdintis pas juos reikia laiko – matuotis, rinktis ir pan. Kiek žinau, patys dizaineriai užsukdavo į „Vilniaus vartus” pasižiūrėti kolekcijų, juk ne visi gali išvažiuoti į aukštosios mados pristatymus užsienyje”, – pasakojo D.Stachura.

Išskirtinių kelionių organizatorė, gyvenimo būdo vadybininkė Inga Bytautė į diskusijas apie aukštąją madą nesileido.

„Bet kokios parduotuvės uždarymas – bandelių ar batelių – parodo bendras mūsų ekonomikos tendencijas. Su kiekvienu uždarymu valstybė netenka dalies mokesčių, todėl nieko pozityvaus dėl „Vilniaus vartų” uždarymo”, – aiškino I.Bytautė.


Aleksandras Pogrebnojus


Dizaineris

Didžioji dalis žmonių negalėjo įpirkti „Vilniaus vartų” siūlomų drabužių – tai buvo pusiau muziejus. Bet iš esmės teigiamas dalykas. Juk paprasčiau nusipirkti lėktuvą ar gerą automobilį ir prieš visus puikuotis, o čia buvo kaip ir edukacinė veikla.

Vadovaujantis logika, „Vilniaus vartuose” turėjo būti viena įvairių dizainerių parduotuvė ir ji turbūt būtų puikiausiai gyvavusi. Tačiau L.Pinkevičius turėjo ambicijų iš Vilniaus padaryti Paryžių ar Londoną. Sveikinu visas rizikingas idėjas, o gal ši dar kada nors atgims…

Tie, kurie prikišo nagus prie salonų uždarymo, turės vargą realizuodami visas tas prabangos prekes. Verčiau jau būtų leidę patiems salonams jas išparduoti.

Nemanau, kad „Vilniaus vartai” konkuravo su lietuvių dizaineriais. Mums klientų niekada netrūko: jų nei sumažėjo, nei padaugėjo.

Alternatyva visada yra: nusiperki bilietą už 300 litų į Paryžių ir ten gali visko nusipirkti. Dar ir į gerą restoraną užsukti papietauti.

Stumia į bankrotą?

Tarptautinei grupei „Ranga Group” priklausanti bendrovė „Fashion Gates” dėl „Parex” banko veiksmų priversta stabdyti pardavimą neapibrėžtam laikotarpiui. Žengti tokį žingsnį bendrovė buvo priversta, kai „Parex” bankas per derybas netikėtai inicijavo prekių, kuriomis prekiaujama komplekse „Vilniaus vartai”, areštą, teigiama pirmadienį išplatintame pranešime.

„Kaip mus informavo banko atstovai, prekės buvo areštuotos „už kitos įmonės įsipareigojimų nevykdymą”. Manome, kad „Parex” veiksmai yra neapgalvoti ir nepagrįsti, nes įmonė, negalėdama parduoti prekių, dirbtinai stumiama į bankrotą, – teigė bendrovės „Ranga Group” rinkodaros vadovė M.Sabienė. – Tokie veiksmai nepaaiškinami ir ekonomiškai nepagrįsti. Galbūt bankas sumanė perimti sėkmingai veikiantį verslą?”

Pasak M.Sabienės, dėl susidariusios padėties įmonė priversta minėtus banko veiksmus skųsti ir įmonės interesus ginti įstatymų numatyta tvarka.

„Mūsų atsakymas išlieka toks, kad bankai laikosi įstatymų ir sutarčių reikalavimų ir negali komentuoti kliento ir banko sutarčių aspektų dėl įstatymais nustatytų konfidencialumo reikalavimų”, – į klausimą, ką bankas ketina daryti su prabangiomis suknelėmis ir kitais areštuotais daiktais, sausai atsakė „Parex” Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus pareigas laikinai einanti Asta Blažytė.

„Fashion Gates” valdo „Vilniaus vartų” komplekse veikiančius „boutique” salonus, atstovaujančius garsiausiems pasaulio mados namams. Komplekse veikia aštuoni mados ir interjero salonai, „lounge” stiliaus baras „Liv Lounge” ir populiarus naktinis klubas „Pacha”.

 



Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE