Trečiadienio vakarą Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos moksleiviai gavo pranešimą, kad vienai jų mokyklos moksleivei patvirtinta meningokokinė infekcija. Pranešime nurodoma, kad mokykla veiks įprastu režimu, tačiau moksleiviams paliekama laisva valia pasirinkti, ar jie ateis į pamokas.
Ketvirtadienio rytą gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis DELFI sakė, kad vieno sergančio gimnazijos moksleivio ligos požymiai, tėvų žodžiais, iš tiesų panašūs į meningitą, tačiau kol kas medikai diagnozės nepatvirtino, todėl esą kilusi panika neturi pagrindo.
„Kol gimnazija neturi jokių oficialių patvirtinimų ar nurodymų iš Visuomenės sveikatos centro ar kitų sveikatos institucijų dėl veiklos nutraukimo ar rekomendacijų dėl prevencijos, pamokos neatšaukiamos. Deja, dėl vakar vakare kilusios panikos, mokykloje nėra pusės mokinių, todėl pamokos negali normaliai vykti“, – sakė gimnazijos vadovas.
Pašnekovas patikino, kad, dar net negavus oficialaus diagnozės patvirtinimo, mokykla bus dažniau valoma ir vėdinama – tai vienintelė ir tikrai veiksminga meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonė. Taip pat direktorius patarė tėvams dėmesingiau stebėti savo vaikus, o pastebėjus negalavimo požymių, pavyzdžiui, staigų temperatūros pakilimą, bėrimą, galvos skausmą, raumenų skausmą, kaklo raumenų rigidiškumą (sustingimą) vėmimą, odos bėrimą, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Meningokokinė infekcija – tai bakterinė infekcija. Ta pati bakterija – meningokokas – gali sukelti ir ryklės uždegimą, ir meningitą, ir sepsį, vadinamąją meningokokcemiją, kartais turinčią žaibinę eigą. Kokia bus ligos forma, labai priklauso nuo vaiko organizmo.
Labai dažnai ši infekcija puola itin sveikus, retai sergančius vaikus. Jų organizmai per daug smarkiai mobilizuoja savo pajėgas tai infekcijai sunaikinti, organizmo atsakas būna per smarkus ir sunaikina pats save.
Pasak medikų, šiuo metu tai yra didžioji medicinos problema. Mikrobus sunaikinti nesunku, bet labai sunku prognozuoti, kaip į tai sureaguos organizmas, kokias vidines pajėgas sutelks, kovodamas su infekcija, ar tos pajėgos bus adekvačios, ar nepradės pačios žaloti organizmo.
Vienam vaikui ši bakterija gali sukelti tik nedidelį gerklės peršėjimą, o kitam – žaibinę meningokokinės infekcijos formą. Pastaruoju atveju atsakas laikomas neadekvačiu, organizmas leidžia plisti infekcijai nevaldomai. Tai dažniausiai nulemta genetikos, todėl į genetinius tyrimus dabar dėmesį sutelkę viso pasaulio mokslininkai.
Svarbiausia, kad pacientas į ligoninę pakliūtų laiku, t. y. laiku būtų pastebėti pirmieji šios grėsmingos infekcijos požymiai, įsitikinę ne vienai šeimai vaikus išgelbėti padėję Vaikų ligoninės gydytojai. Deja, žaibinės ligos atvejais, net ir pirmomis susirgimo valandomis atvykusiam pacientui ligos progresavimo kartais nepavyksta suvaldyti.
Lietuvoje susirgimų meningokokine infekcija skaičius per metus svyruoja nuo 50 iki 80 atvejų, po keletą žmonių nuo jos kasmet miršta. Pernai žaibiška meningokoko forma nusinešė kelių moksleivių gyvybes.
