Jaunos merginos gyvybę per trumpą laiką pasiglemžė agresyvūs augliai. Ar jos likimas būtų susiklostęs kitaip, jei gydytojas būtų išklausęs motinos maldavimų?
Gydo ir be kyšių
Gydymas Lietuvoje išties gali būti nemokamas, įsitikinusi daugiau nei prieš mėnesį dukrą palaidojusi Birutė Kesareva. Šiuos žodžius ji pasakė be cinizmo.
Moteris įsitikino, kad nuoširdžios ir profesionalios gydytojo pagalbos įmanoma sulaukti ir be kyšio. Tačiau šią patirtį apkartino nesusikalbėjimas su vienu chirurgu.
„Pati sunkiausia gyvenime savaitė”, – Birutė prisiminė laiką, kai dėl žaibiškai augančių auglių maldavo gydytojų kuo skubiau operuoti akyse nykstantį vaiką.
Net jei paankstinta dukros operacija nieko nebūtų pakeitusi, motina neabejoja – dukra bent būtų mažiau kentėjusi.
Diagnozė prilygo perkūnui
B.Kesareva prisiminė, kad vyresnioji dukra Viktorija niekada nesirgo. Net peršalimo ligomis. Tad pernai spalį pakilusi temperatūra ir kosulys iš pradžių buvo palaikyti peršalimo požymiais.
Sveikatai negerėjant, mergina paguldyta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Diagnostikos skyriaus gydytojas Valdas Kuolas, apžiūrėjęs ligonę, sudarė reikalingų tyrimų grafiką valandų tikslumu.
Tuomet dukrą jau kamavo skausmai, pykino. Padarius kompiuterinės tomografijos nuotrauką paaiškėjo diagnozė – piktybinis auglys. Ją išgirdusi B.Kesareva neslėpė: „Gydytojau, netikiu”.
Viktorija su mama vylėsi, kad lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkusi diagnozė viso labo – klaida. Prieš metus Birutės vyrui taip pat buvo pranešta, kas jis serga vėžiu. Tačiau vėliau diagnozė nepasitvirtino.
Kadangi vėžys buvo įsitaisęs tarp krūtinės ląstos ir širdies, mergina perkelta į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL).
Pasak motinos, dukters gydytojas pasirūpino viskuo, net kelis žingsnius iki kaimyninės ligoninės nuvežusiu greitosios automobiliu.
Pinigų nedavė
Laukdama, kol priims KUL Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas, B.Kesareva nugirdo eilėje laukusių pacientų svarstymus apie kyšius gydytojams. Daugelis laikėsi pozicijos – būtina duoti, nes kitaip tavęs nežiūrės.
Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas Aleksandras Bagajevas motiną įspėjo, kad Viktoriją reikės operuoti ir pašalinti vieną plautį. Prisiminusi diskusijas prie durų, sunerimusi Birutė gydytojo tiesiai paklausė, kiek kainuos operacija.
Nusišypsojęs chirurgas atsakęs, kad gydymas – nemokamas.
Krūtinės chirurgijos skyriuje Viktorija praleido apie tris savaites. Ją gydžiusiam A.Bagajevui apibūdinti motina rinko tik geriausius žodžius. Paprašytas padėti jis niekada neatsisakydavo, net kai dukra gulėjo kitame skyriuje.
„Nuoširdus ir paprastas žmogus, dirbantis pagal pašaukimą. Gydytojas iš didžiosios raidės”, – sakė ji.
Moteris atvira – pinigų gydytojui nedavė. Tačiau nuolat prie dukters budėjusi motina nepastebėjo, kad ja būtų blogiau rūpinamasi.
Aptiko naują darinį
Po operacijos grįžusi namo Viktorija vis tiek skundėsi bloga savijauta ir pilvo skausmais. Mama pilvo apačioje užčiuopė mazgelį. Kitą dieną dukra ėmė vemti, savijauta blogėjo.
Viktorija greitosios automobiliu nuvežta į KUL. Manyta, kad savijautą pablogino plaučių operacijos komplikacija.
Tik Priėmimo skyriuje, atliekant tyrimus, Birutė prisiminė ankstesnius dukters skundus dėl pilvo skausmų. Pakartotinai iškviestas chirurgas, apžiūrėjęs echoskopu, pilvo apačioje aptiko apie penkių centimetrų darinį.
Viktorija vėl paguldyta į Krūtinės chirurgijos skyrių dėl įtariamos plaučių operacijos komplikacijos, bet bėdų nerasta.
Tačiau pilve aptiktas darinys per kelias dienas išaugo dvigubai. Skyriaus vedėjas pripažino, kad merginai būtina skubi operacija.
Sukvietus konsiliumą, KUL Chirurgijos skyrių (urgentinės ir onkologinės) vedėjai Feliksas Grigalauskas ir Evaldas Pagojus priėmė sprendimą palaukti tyrimo atsakymo dėl darinio kilmės ir tik tada operuoti.
Priminė nėščiąją
B.Kesareva sunerimo, kad laukti beveik savaitę iki operacijos – pernelyg ilgas laikas. Susiradusi F.Grigalauską moteris bandė įtikinti gydytoją operuoti greičiau. Šis patarė kalbėti su kolega.
Nesutikusi E.Pagojaus, moteris kreipėsi į ligoninės administraciją. Po skubaus KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Eugenijaus Zalagėno įsikišimo vedėjas planinės operacijos laiką pakeitė.
„Vietoj antradienio atkėlė į pirmadienį”, – apmaudo neslėpė motina.
Į pakartotinius prašymus paskubinti operaciją, Birutė esą sulaukdavo tik nuolatinio atsakymo: „Mamyte, nenusišnekėkite”.
Baigusią medicinos mokyklą B.Kesarevą stebino žaibiški auglio augimo tempai. Jei pirmomis dienomis jį vos buvo galima užčiuopti per pilvo odą, po kelių dienų jis užėmė plotą iki bambos, o dar po kelių – visą pilvą.
Pasak motinos, Viktorija priminė nėščią moterį. Atvažiavus į ligoninę dukra dar vaikščiojo, vėliau ji nebepajėgė nueiti net iki tualeto. Kojos atrodė taip lyg iš jų būtų viskas išsiurbta. Mergina gulėjo tik ant nugaros. Ją varstė skausmai, pykino. Naktimis ji nebesumerkdavo akių.
„Mama, aš nenoriu mirti. Aš noriu gyventi”, – dukros kartojamus žodžius vos tramdydama ašaras prisiminė Birutė.
Kolegos nenorėjo kištis
Artėjant savaitgaliui, artimųjų nerimas didėjo. Penktadienio vakarą Birutė kreipėsi į budintį chirurgą. Kaip tyčia dirbo tas pats gydytojas, Viktoriją apžiūrėjęs Priėmimo skyriuje.
Motina paprašė jo žinią apie akivaizdžius būklės skirtumus perduoti vedėjui. Budintis chirurgas nebuvo vienintelis gydytojas, kurio moteris prašė įvertinti akyse nykstančios dukters būklę.
Visi pripažindavo, kad augliai yra, tačiau būklė nėra kritinė. Jie nepageidavo kištis į kolegų darbą.
„Piktybinis auglys skleidžia didelę intoksikaciją, vyksta negrįžtamieji reiškiniai. Juk auglys galėjo ką nors prispausti, trūkti, pradėti kraujuoti”, – kitokios nuomonės laikėsi moteris.
Po nesėkmingų bandymų įkalbėti Chirurgijos (onkologinės) skyriaus vedėją B.Kesareva net galvojo apie pinigų davimą. Bet būdama įsitikinusi, kad pinigai turėtų būti kaip atlygis už padarytą darbą, tos minties atsisakė.
Atsisakė operuoti
Likus porai dienų iki planuojamos operacijos, E.Pagojus neslėpęs – pacientės tyrimai itin blogi.
Motina nesulaikė apmaudo: prieš savaitę atvykus į ligoninę, ji įsidėmėjo gydytojos žodžius, kad Viktorijos tyrimų rezultatai yra puikūs.
„Gydytojas supykęs atsistojo. Žinote, aš čia pats geriausias. Aš atsisakau operuoti jūsų dukrą”, – esą tokius pasakytus žodžius įsidėmėjo moteris.
Iš pradžių ji sutriko, vėliau pagalvojo, kad gal operacijos imsis kitas chirurgas. Tik operacijos išvakarėse motiną apniko abejonės: o jeigu niekas taip ir nesutiks?
B.Kesarevai iki šiol skaudu, kad matant savo vaiko kančias dar tenka ieškoti sutinkančio operuoti chirurgo.
Birutė prisiminė, kad įsikišus ligoninės administracijai, E.Pagojus dukrą išoperavo pirmadienį po pietų. Ji prisiminė tąkart kažkieno pasakytus žodžius, kad reikia vadovautis ne ambicijomis, o gelbėti ligonę.
Kaip paaiškėjo, vos 47 kilogramus svėrusiai merginai du augliai po 15 cm buvo prisitvirtinę prie kiaušidžių.
Išrašas šokiravo
Vėliau gydytojų konsiliume nutarta, kad ligonei būtina chemoterapija. Ją apžiūrėjęs Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas konstatavo, kad dėl pernelyg išsekusio ir nusilpusio organizmo Viktorija šios procedūros neatlaikys.
Po kurio laiko mergina buvo išrašyta iš ligoninės. Pasirūpinta, kad ji būtų nuvežta į Slaugos skyrių Palangoje.
Motinai susidarė įspūdis, kad dukra skubėta kuo greičiau atsikratyti – su sutinusia it kaladė ranka ir pakilusia temperatūra.
Slaugos skyriuje sutikta senutė Birutei patarė pakelti mergaitės ranką. Paprastos ligonės patarimas padėjo, nors iki tol medikai dėl sutinusios rankos tik trūkčiojo pečiais.
B.Kesarevą šokiravo gautas išrašas – pacientė į Priėmimo skyrių pateko dėl sutinusios rankos. Ant dokumento buvo suraitytas E.Pagojaus parašas.
Viktorijos gyvybė užgeso po poros savaičių, gruodžio pradžioje.
|
Evaldas Pagojus, Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriaus (onkologijos) vedėjas Labai gerai atsimenu tą mergaitę. Jos motinai – visi blogi. Aš turbūt vienintelis, kuris su ja bendravo. Aš ligonę dar operavau, tad turiu nuopelnų. Dukrytės neįmanoma buvo išgelbėti. Paskutinės stadijos vėžys buvo toli pažengęs. Pagreitinta operacija būtų nieko nepakeitusi. Bet operacija gerai pavyko. Jos būklė pradėjo sunkėti dėl plaučių. |
|---|
Papildyta
Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas
Motinos reakcija suprantama, bet neteko girdėti, kad gydytojas neoperuotų. Kai nustatomas vėžys, operuojama kuo skubiau. Pas mus taikoma tokia praktika. E.Pagojus – geras, atsidavęs gydytojas. Jis negalėjo taip pasielgti. Gal operacijai reikėjo tinkamai pasiruošti. Kartais tai užima kelias dienas ar net savaitę. Tik žmogui iš šalies atrodo, kad nieko nevyksta. Gal gydytojas tinkamai nepaaiškino? 90 proc. skundų sulaukiama dėl pacientų bendravimo su gydytojais.
