Mažai žinoma karpotoji beždžionvarlė, gyvenanti Pietų Amerikoje, gali padėti sukurti unikalią gydymo metodiką, kuri leistų išgydyti iki 70 proc. mirtinai pavojingu piktybiniu augliu sergančių pacientų, nustatė Šiaurės Airijos mokslininkai, skelbia laikraštis „The Belfast Telegraph”.
„Mus sudomino gleivės ant varlių ir rupūžių odos paviršiaus. Mūsų nuomone, gamtoje slypi visi atsakymai. Paprasčiausiai reikia užduoti teisingus klausimus. Todėl mes nusprendėme ištirti tam tikrus proteinus, išskirtus iš varliagyvių gleivių. Rezultatai mus šokiravo”, – tvirtina Karalienės universiteto Belfaste profesorius Krisas Šo (Chris Shaw).
Proteinus, apie kuriuos kalbama, varliagyviai naudoja apsisaugoti nuo plėšrūnų. Šie proteinai sugeba kontroliuoti kraujagyslių augimą – procesą, kuris vadinamas angiogeneze, jį stabdydami arba stimuliuodami. Stabdant angiogenezę ir neduodant kraujagyslėms augti galima sustabdyti vėžį.
Reikalas tas, jog dauguma piktybinių auglių gali išaugti tik iki tam tikro dydžio, o vėliau jiems prireikia kraujagyslių jų viduje, kad aprūpintų juos deguonimi bei maisto medžiagomis. Sustabdžius kraujagyslių augimą liautųsi augęs ir auglys, o galiausiai jį būtų galima sunaikinti. Taip piktybinis navikas taptų ne mirtina, o chroniška liga.
