„Įvaizdis yra niekas, troškulys – viskas”, – byloja viena visiems gerai žinoma reklama. O troškulį žmogus daug šimtmečių malšindavo paprastu geriamuoju vandeniu.
Žinoma, šiuolaikiniame gyvenime, kurį valdo įvairiausi gazuoti gėrimai, alkoholis ir kofeinas, ne viskas taip paprasta. Tačiau, malšindami troškulį, mes pamirštame, kad paprastas geriamasis vanduo yra ne tik naudingas, bet ir gyvybiškai svarbus organizmui. Daugelis nė neįtaria, koks jis svarbus sveikatai, grožiui ir… figūrai. Be to, vaisvandeniai nepakankamai malšiną troškulį, o kofeino turintys skysčiai netgi „išvaro” iš organizmo vandenį. Tad pasiaiškinkime priežastis, dėl kurių verta gerti daugiau vandens. Taigi paprastas geriamasis vanduo…
Gražina ir jaunina odą. Šiuolaikinės moterys išleidžia daugybę pinigų veido ir kūno odos priežiūrai, tačiau dažnai visiškai ignoruoja daug pigesnę ir efektyvesnę priemonė – vandenį. Kasdien geriant pakankamai vandens, gerėja ląstelių veikla, oda drėkinama iš vidaus, tampa elastingesnė, nesausėja.
Iš organizmo šalina toksinus. Vanduo padeda pašalinti toksinus iš virškinamojo trakto. Kaip žinoma, inkstai yra natūralus organizmo „filtras”, o jų veikla tiesiogiai priklausomas nuo išgeriamo vandens kiekio.
Sumažina širdies priepuolio riziką. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, išgeriantys ne mažiau kaip penkias stiklines vandens per dieną, mažiau rizikuoja patirti širdies priepuolį, nei tie, kurie per dieną išgeria dvi stiklines vandens.
„Tepalas” raumenims ir sąnariams. Vanduo – pagrindinė medžiagos, kuri yra tarsi savotiškas „tepalas”, skirtas sąnariams ir raumenims „sutepti”, dalis. Sportininkai seniai žino, kad vandens trūkumas organizme sukelia raumenų spazmus. Net jeigu jūsų santykiai su sportu apsiriboja kasdiene rytine gimnastika, atminkite, kad, norint išvengti raumenų spazmų, prieš užsiėmimus, sportuojant ir baigus sportuoti reikia gerti pakankamai vandens.
Suteikia energijos. Vidutiniškai per dieną žmogus praranda apie dešimt stiklinių skysčio (prakaituodamas, kvėpuodamas, šlapindamasis ir defekacijos metu). Net dėl mažiausios dehidratacijos gali pradėti skaudėti galvą, žmogus tampa suirzęs, jaučiasi nuvargęs.
Kad organizmas gerai funkcionuotų, jam reikia vandens. Deguonies kiekis kraujagyslių sistemoje tiesiogiai priklauso nuo išgeriamo vandens kiekio. Kuo daugiau deguonies yra organizme, tuo daugiau riebalų bus sudeginama energijai pagaminti. Kai organizme yra mažai deguonies, organizmas negali „utilizuoti” riebalų ir paversti jų energija. Tyrinėtojai patvirtino, kad vanduo taip pat reikalingas geram smegenų funkcionavimui.
Gerina virškinamosios sistemos darbą. Vanduo ne tik apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, bet ir dalyvauja virškinimo procese bei jo cheminėse reakcijose. Angliavandeniai ir proteinai, kuriuos mūsų organizmas naudoja kaip maistą, į kraujagyslių sistemą patenka vandens padedami. Taip pat ir organizmo veiklos atliekos iš organizmo pašalinamos tik vandens dėka (šlapinimasis).
Sumažina ligų ir infekcijų riziką. Vandens trūkumas organizme gali sukelti pavojingą ligą – chronišką ląstelių dehidrataciją. Kūno ląstelės nuolat negauna reikiamo vandens kiekio, todėl sumažėja jų gyvybinis aktyvumas ir atsiranda galimybė atsirasti įvairioms ligoms, nes susilpnėja imunitetas.
Reguliuoja kūno temperatūrą. Vanduo reguliuoja organizmo „vėsinimo sistemą”. Po aktyvių sportinių užsiėmimų įkaitę ir suprakaitavę sportininkai dažnai puola gerti vadinamuosius „sportinius” gėrimus. Tačiau daugelio ekspertų nuomonė sutampa: vanduo, kaip termoreguliatorius, veikia geriau nei išreklamuotieji gazuoti vandenys su cukrumi. Jūs nustebsite, bet vanduo – tai medžiaga, kurios mūsų organizmui reikia daugiausiai. Nuo 55 iki 75 proc. vidutinio statistinio suaugusio žmogaus svorio sudaro būtent vanduo, kuris dalyvauja termoreguliacijos procesuose.
Degina riebalus ir „augina” naujus raumenis. Kaip jau minėjome, dehidratacija sulėtina proteinų sintezę, kuri yra labai svarbi raumenų gamybos procesui. Naujų raumenų audinių gamybos procesui reikia daug energijos. Kuo mažiau kalorijų sudegs ir pavirs energija, reikalinga naujiems raumenims, tuo daugiau kalorijų kaupsis organizme kaip nereikalingi riebalai.
Apskritai gerina savijautą. Į tradicinę šeimos gydytojo frazę, kurią jis ištaria prie lovoje gulinčio virusine kvėpavimo takų liga arba gripu susirgusio paciento, – „ir gerkite daugiau skysčių” – reikia žiūrėti labai rimtai. Vanduo padeda kontroliuoti karščiavimą, nuolat papildydamas gausiai prakaituojant prarastus skysčius ir pašalindamas gleives.
Kiek vandens gerti?
Specialistų teigimu, normalaus svorio žmonėms per dieną reikėtų išgerti apie 2 litrus vandens, apkūniems – dar po stiklinę kiekvieniems 10 kg antsvorio. Daugiau skysčių reikėtų išgerti ir aktyviai sportuojantiems bei fizinį darbą dirbantiems žmonėms.
Beje, „perdozuoti” vandens yra praktiškai neįmanoma – jo perteklius paprasčiausiai pasišalina iš organizmo be jokių pasekmių. Skysčius gali tekti riboti tik sergant tam tikromis ligomis, tad, jei nesate sveiki, geriau pasitarkite su gydytoju.
