Nuo šių metų balandžio 1-osios pradėti riboti nekompensuojamųjų vaistų antkainiai, tačiau šio sprendimo rezultatų nematyti.
Atvirkščiai, dalis vaistų, užuot gerokai atpigę, per pastaruosius kelis mėnesius šiek tiek pabrango.
Nuo balandžio 1 dienos įsigaliojo nekompensuojamųjų vaistų antkainių ribos.
Didmeninės prekybos įmonės gali nusistatyti ne didesnius kaip 5-18 proc. antkainius, vaistinės – 15-30 proc.
Vieni brango, kiti pigo
„Nustatėme vaistams naujus antkainius. Bet skaičiuoti juos teko atsižvelgiant į ankstesnę kainą, už kurią iki šiol pirkome vaistus iš gamintojų”, – sakė Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorė Elena Kvedarienė.
Jos teigimu, brangūs vaistai šiek tiek atpigo.
Pigesni, atvirkščiai, pabrango, nes preparatams, kurių tiekimo kainos neperšoka 8 litų, leidžiama taikyti didžiausią, 30 proc., antkainį.
Mažiausias – 15 proc. antkainis nustatytas vaistams, kurie kainuoja 75-500 litų.
Neskuba deklaruoti kainų
Vaistų gamintojų atstovai Lietuvoje iki balandžio 10 dienos Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentui turėjo nurodyti savo vaistų kainas. Bet tai padaryti suskubo dar ne visi atstovai.
Gamintojų atstovai turi deklaruoti, už kokią kainą jie parduoda vaistus Lietuvos rinkai ir kiek tokie patys vaistai kainuoja aštuoniose referencinėse valstybėse.
Tokiu būdu būtų galima palyginti, ar mūsų šalyje pacientai nepermoka už vaistus.
Gamintojai negali parduoti Lietuvai vaistų brangiau, nei minėtų aštuonių šalių vidurkis. Šios valstybės – Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija bei Vengrija.
Kiek atpigs vaistai?
Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, kad apribojus antkainius nekompensuojamieji vaistai atpigs apie 10-20 procentų.
Apskaičiuota, kad antkainių ribojimas, prievolė gamintojams deklaruoti kainas leis gyventojams per metus sutaupyti apie 50-80 mln. litų.
Šiuo metu Lietuvos vaistų rinkos apyvarta yra 1,5 mlrd. litų.
Nekompensuojamieji vaistai, kurių antkainius šiuo metu pradedama riboti, sudaro maždaug trečdalį rinkos: 400-450 mln. litų.
