Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė komentuodama valdžios mokesčių politiką išskirtinį dėmesį skyrė sveikatos apsaugai: „Gruodį priimti mokesčių pakeitimai tyčia ar netyčia parinko ir dar vienos mums labai svarbios – sveikatos – reformos kryptį. Sveikatos apsaugą galima organizuoti viena iš dviejų pagrindinių krypčių: arba ši paslauga pavadinama viešąja gėrybe ir finansuojama bendrosiomis mokesčių lėšomis, arba ji organizuojama draudimo pagrindu, kuris susieja sveikatos draudimo įmokas su gaunama paslauga.”
Pasak R. Vainienės anksčiau sveikatos apsauga daugiausiai rėmėsi valstybiniu finansavimu: „Iki šių metų sveikatos apsauga turėjo bene visus pirmojo modelio – valstybinio finansavimo – požymius. Privalomojo sveikatos draudimo fondas buvo formuojamas iš atskaitymų nuo gyventojų pajamų mokesčio. Kasmet, tvirtindamas Valstybės biudžeto įstatymą, Seimas nuspręsdavo, kokia dalis pajamų mokesčio atiteks sveikatos apsaugai. Jau daugelį metų niekas nesikeitė – 30 procentų gyventojų pajamų mokesčio keliaudavo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Dar vienas pinigų upelis į Sveikatos fondą (PSDF) atitekėdavo iš „Sodros”, į kurią įmokas už darbuotojus mokėjo darbdaviai. Gyventojai šių mokesčių nematydavo, nes lėšų skirstymas vykdavo jau valstybės ižde. Sveikatos priežiūros paslaugą gaudavo pagal įstatymą „apdraustaisiais laikomi” asmenys.
Nuo šių metų pradžios valdžia atskyrė sveikatos draudimo įmoką nuo gyventojų pajamų mokesčio, įtvirtino ją kaip atskirą mokestį, kai kurioms pajamoms dar ir stipriai šį mokestį padidino. Nors mokesčių atskyrimas didžiąja dalimi yra tik mechaninis veiksmas, o ir gaunamų sveikatos paslaugų srityje kol kas niekas nepasikeitė – galima drąsiai sakyti, kad pirmas žingsnis link draudiminės medicinos jau žengtas. Pasikeitus mokesčio mokėjimo tvarkai, kiti žingsniai sveikatos reformos srityje tampa sunkiai išvengiami. Kas gi dar pasikeitė kartu su mokesčiais?”
„Pirma, esant atskiram tiksliniam mokesčiui jau niekas negalės sakyti, kad medicina nemokama. 6 arba 9 procentų sveikatos draudimo mokestį moka kiekvienas, gaunantis nors kokių pajamų – ne tik darbo, bet ir dividendų, nuomos, gyvybės draudimo išmokas. Sveikatos mokestis tapo pernelyg matomas ir dar pavadintas draudimo vardu, kad galima būtų toliau apsimetinėti, kad draudimo nėra. Antra, anksčiau buvę apdraustieji pagal įstatymo sąrašą, mokantys sveikatos draudimo įmokas, tapo tikrais draudėjais ir apdraustaisiais. Kaip niekada ryškai dabar išaiškėjo pagrindinė sveikatos sistemos yda – visi mokame už sveikatos apsaugą, mokame skirtingai, o gauname vienodo ilgio eiles sveikatos priežiūros įstaigose. Jei ankstesnėje sistemoje sąsajų tarp sumokėtų mokesčių ir gaunamos paslaugos nebuvo, o ir sunkiai galėjo būti, tai dabar atsirado ir pagrindas, ir būtinybė nustatyti, kokią paslaugą gausime mokėdami sveikatos draudimo įmokas ir kiek tai galų gale kainuos”, – teigia R. Vainienė.
„Sveikatos draudime galima išvesti labai glaudžias paraleles su valstybiniu socialiniu draudimu, o būtent – su ligos, nedarbo ar nelaimingų atsitikimų draudimu. Analogiškai „Sodros” įmokoms, sveikatos sistemoje pagrindiniai uždaviniai yra du: pirma, apibrėžti, kas gi perkama draudžiantis privalomuoju sveikatos draudimu; antra, nustatyti šios paslaugos kainos „grindis” ir „lubas”, nes draudimas negali nei būti nemokamas, nei kainuoti be galo, o ir gaunama paslauga negali būti nei nulinė, nei beribė.”
„Kiekvienas draudimas turi savo kainą ir savo prekę. Pavyzdžiui, valdžia pastebėjo, kad emigrantai, mokantys labai jau nedaug sveikatos draudimo įmokų, gali gauti tiek pat, kiek mokantys daug. Ir į vyriausybės programą įrašė, kad šią problemą spręs. Būtina, kad kartu su šia, būtų sprendžiama ir kita problema – nustatyti, kiek gi maksimaliai turi mokėti žmogus, kad gautų bazinį sveikatos priežiūros paslaugų paketą? Esant atskiram mokesčiui, sveikatos sistemoje sunku „vaidinti” viešąją paslaugą ir dabar nori nenori teks imtis „kainos” ir „paslaugos” apibrėžimų. Užuominų į tai Vyriausybės programoje apstu, tad linkime nuoseklumo tęsiant sveikatos reformą, kuri prasidėjo gal ir ne nuo to galo.”
