Vaikai turintys fetalinį alkoholio sindromą (FAS), dažnai kenčia nuo psichiatrinių problemų, ypač dėmesio sutrikimo ir hyperaktyvumo sutrikimo (DSHS), elgesio sutrikimų arba abiejų. Šis naujas tyrimas pirmą kartą nagrinėja bei lygina eilę kognityvinių faktorių bei socialinį elgesį vaikų, turinčių FAS arba DSHS. Šio tyrimo duomenimis, FAS vaikai turi gerokai silpnesnį socialinį mąstymą bei prasčiau atpažįsta veide atsispindinčias emocijas.
Pagal vaikų elgesį, FAS bei DSHS sindromai gali atrodyti labai panašūs, ypač dėl šių bendrų sindromų bruožų: labai riboto dėmesio išlaikymo, fizinio neramumo ir ekstremalaus impulsyvumo, – aiškina Rachel Greenbaum, klinikinė psichologė, dirbanti su Vaikų Psichinės Sveikatos Komanda Saryje, Toronte (Children’s Mental Health Team at Surrey Place Centre,Toronto) atlikusi šį tyrimą daktaro laipsniui gauti.
Tačiau vaikų, turinčių neurologinių raidos sutrikimų, socialiniai trūkumai gali būti sukelti skirtingų mechanizmų – teigė Piyadasa W. Kodituwakku, asocijuota pediatrijos ir neurologijos mokslų profesorė Naujojojo Meksikos Universiteto Medicinos Mokykloje (the University of New Mexico School of Medicine).,, Pavyzdžiui, vaikai, kenčiantys nuo DSHS, patiria socialines problemas dėl prastos savireguliacijos, o ne dėl to, kad jie prastai išmano apie tinkamą socialinį elgesį. Kitaip sakant, vaikas, kenčiantis nuo DSHS, gali tiksliai išvardinti socialinio elgesio taisykles, tačiau nesugeba jų tinkamai pritaikyti. Tuo tarpu vaikai, kenčiantys nuo autizmo, patiria socialinius sunkumus dėl esminio socialinio suvokimo trūkumo, vadinamo ,,protinio aklumo”. Todėl apibrėžiant kokybinius neurologinių raidos sutrikimų socialinių fenotipų skirtumus labai svarbu įvertinti ne tik pastebimą elgesį, bet ir tą elgesį lemiančius kognityvinius mechanizmus.”
„Šis tyrimo metu buvo gilinamasi būtent į socialinį mąstymą bei gebėjimą atpažinti emocijas,” – teigė Joanne Rovet, Toronto universiteto profesorė bei vyresnioji neurologijos ir psichinės sveikatos mokslininkė Ligoninėje Sergantiems Vaikams (Hospital for Sick Children).
Socialinis mąstymas – tai gebėjimas įvertinti ir skirti savo bei kitų žmonių mintis, jausmus, įsitikinimus bei ketinimus. Tai apima socialinės informacijos prasmės supratimą bei gebėjimą tinkamai bendrauti. Šie gebėjimai yra labai svarbūs norint sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Emocijų atpažinimas reiškia jausmų bei su jais susijusios informacijos supratimą. Tai apima gebėjimą atpažinti ir atskirti įvairias savo bei kitų žmonių emocijas. Šie gebėjimai taip pat labai svarbūs socialiniuose santykiuose su kitais žmonėmis.
Greenbaum ir jos kolegės tyrė tris vaikų grupes: 33 (16 berniukų , 17 mergaičių), turinčius FAS, 30 (24 berniukų, 6 mergaites), turinčių DSHS, ir 34 vaikų kontrolinę grupę (18 berniukų, 16 mergaičių) .Vidutinis vaikų amžius buvo 9.2, 9.3 ir 8.9 metų. Visos užduotys buvo skirtos įvertinti socialinį mąstymą bei emocijų suvokimą. Papildomai tėvai bei mokytojai pildė standartizuotus klausimynus bei skales vaikų elgesio problemoms bei socialiniams įgūdžiams įvertinti.
Anot Rovet, FAS vaikai kenčia nuo rimtesnių elgesio sutrikimų. Taip pat buvo atrasta, kad pagrindinis socialinio mąstymo trūkumas yra negebėjimas atpažinti bei interpretuoti kitų emocijų. Taip pat FAS vaikai dažniau pasižymi fiziniu neramumu, nevaldomu bei vaikišku elgesiu, jų dėmesys lengviau išblaškomas. Iš ankstesnių tyrimų, atliktų šioje laboratorijoje, žinoma, kad vaikai ir paaugliai, kenčiantys nuo FAS, dažniau nei vaikai, turintys DSHS, elgiasi asocialiai, pvz. apgaudinėja, vagia, elgiasi nebrandžiai. Svarbu yra tai, jog mūsų tyrimas atskleidė reikšmingus skirtumus tarp šių dviejų vaikų grupių socialinio mąstymo bei emocijų atpažinimo. Būtent šie skirtumai gali lemti FAS vaikų elgesio problemas.
Taigi vaikai, turintys FAS arba DSHS, turi socialinių sunkumų, tačiau priežastys, lemiančios šiuos sunkumus, gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, vaikas, turintis DSHS, gali atspėti, kaip kitas vaikas jausis vienokioje ar kitokioje situacijoj, bet jis, nepaisant šio sugebėjimo, vis tiek gali padaryti kažką, kas įskaudins kitą vaiką. Tuo tarpu FAS turintys vaikai gali įskaudinti kitą dėl savo nesugebėjimo įvertinti, kaip kitas žmogus sureaguos.
Šis skirtumas yra svarbus ruošiant socialinių įgūdžių mokymo programas. Pavyzdžiui, vaikai, tyrintys DSHS, turėtų būti mokomi, kaip jų jau žinomus dalykus paversti į tinkamą elgesį, tuo tarpu mokant FAS vaikus svarbu mokyti atitinkamų mąstymo įgūdžių bei tinkamų veiksmų.Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FAS vaikai sunkiau suvokia socialinę informaciją bei sunkiau atpažįsta veiduose atsispindinčias emocijas, šie sutrikimai lemia jų elgesio problemas bei paveikia socialinį vystymąsi. Todėl labai svarbu, kad šiems vaikams būtų padedama ugdytis socialinio ir emocinio supratimo įgūdžius, ypač kreipiant dėmesį į jų išskirtinius mąstymo trūkumus.
