Biorythm

Vaikai negali pasigirti stipria sveikata

Kasmetis vaikų sveikatos tikrinimas – ne tik prievolė. Tai paprasčiausias būdas laiku pastebėti pirmuosius sveikatos sutrikimų požymius.

Laukia moksleivių antplūdžio

Kitais metais ateikite anksčiau – pagrūmoja tėvams medikai ir skuba ruošis artėjančiam moksleivių antplūdžiui, kuris prognozuojamas kitą savaitę.

„Reikia nepamiršti, kad patikrinimas nėra tik tam, kad vaikas vėl galėtų eiti į mokyklą. Jis skirtas kasmetei sveikatos patikrai, kad šeima žinotų, kokių bėdų vaikas turi, ir kad kuo anksčiau jos būtų sprendžiamos”, – tėvus auklėjo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Viktorija Šadiul.

Nors kai kurie tėvai prie tokios tvarkos jau priprato ir sveikatos pažymomis ima rūpintis vos pasibaigus mokslo metams, didžiausias antplūdis būna pirmosiomis rudens dienomis.

Naujininkų poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui Virginija Dautartienė pastebėjo, kad, kaip ir kiekvienais metais, šį rūpestį daugelis palieka paskutinei minutei.

„Kol kas mes dar rugsėjo pirmosios nejaučiame, eilės turbūt nutįs kitą savaitę. Stengiamės priminti žmonėms, kad tvarkytųsi iš anksto, bet retas kuris tai daro”, – pasakojo ji.

Tiesa, dabar, rugsėjui esant jau ant nosies, ne visose klinikose paprasta vaikus užregistruoti į mediko apžiūrą iki mokslo metų pradžios. Į Centro polikliniką norėjusi užregistruoti vaiką vilnietė mama sužinojo, kad gydytojas jį galės priimti tik rugsėjo viduryje, nors iš pirmo žvilgsnio eilių ten ir nematyti.

„Jei pas mus tenka laukti, tai ne dėl to, kad daug tėvų atveda vaikus patikrinti sveikatos. Juk tie patys šeimos gydytojai turi pasirūpinti ir kitais sergančiais pacientais. Dabar vasara, nemažai jų atostogauja, vieni kitus pavaduoja. Jei atvejis nėra skubus, patikrinti sveikatos vaikas užrašomas kiek vėliau”, – aiškino Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Daiva Pentiokinienė.

Skundai tie patys

Pašilaičių šeimos medicinos centro pediatrė Kristina Verižnikovienė-Vaitkūnienė iš savo praktikos skaičiavo, kad vidutiniškai vienas iš keturių vaikų būna visiškai sveikas. Kiti turi mažesnių ar didelių sveikatos problemų, tačiau didžioji dalis jų nustatoma ne per profilaktinę patikrą, o šeimos gydytojų būna žinomos iš anksčiau.

„Tradiciškai konstatuojame daug trumparegystės ar toliaregystės atvejų, laikysenos sutrikimų, plokščiapadystę, dažnai randame dantų ėduonies. Pastaruoju metu gana nemažai vaikų turi širdies ūžesius. Tačiau nebūna taip, kad juos atrastume netikėtai. Dažniausiai vaikas būna mūsų augintas nuo pat mažumės ir žinome, kokios jo problemos, į ką reikia labiau atkreipti dėmesį”, – pasakojo ji. Pasak pediatrės, vaikų mažakraujystės, neurologinių ligų atvejų dabar pasitaiko gana retai.

Regėjimo ir laikysenos sutrikimus kaip dažniausiai pasitaikančius įvardijo ir Antakalnio poliklinikos pediatrė Renata Žemaitienė. „Mūsų gyvenimas dabar toks, kad kompiuteris yra visiems reikalingas, ne tik žaidimams, bet ir mokslams. Rekomenduojame prie kompiuterio ar televizoriaus praleisti ne daugiau kaip dvi valandas per parą, ir kad tarp tų valandų būtų bent 15 minučių pertrauka. Tačiau suprantame, kad realiai to laikytis sunku, ypač vyresniųjų klasių moksleiviams. Tiesa, trumparegystę labiau nulemia ne sėdėjimas prie kompiuterio, o genetinės priežastys”, – aiškino medikė.

Kita vertus, ji priminė, kad besaikis sėdėjimas prie kompiuterio sukelia akių nuovargį, akys išsausėja, ašaroja, o nuo to atsiranda ir galvos skausmai, bendras nuovargis.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro turimi statistikos duomenys dar labiau šokiruoja. Pagal juos visiškai sveiki yra tik 3,3 proc. Vilniaus moksleivių.

„Tiesa, reikia pridurti, kad ši statistika surinkta iš duomenų, kuriuos mums pateikia pažymas surinkusios mokyklos. Dalis jų pažymas užpildo nevisai teisingai arba ne iki galo”, – pridūrė V. Šadiuk. Be to, tėvai dažnai pamiršta, kad prieš eidami pas šeimos gydytoją turi vaikus nuvesti ir pas odontologą profilaktinės apžiūros. Kadangi tai padaro ne visi, dantų ligos dažnai tarsi pasimeta.

Daugėja apsileidimo ligų

Medikai apgailestaudami pastebi, kad vėl daugėja vaikų, užsikrėtusių niežais ar utėlėmis.”Taip, kaip yra per pastaruosius penkerius metus, kai vaikai ir iš gerų šeimų turi gyvų vabalų galvose, nebuvo daugybę metų. Vadinasi, jie kur nors jų pasigauna, užsikrečia – troleibuse, autobuse, ar mokykloje – taip gali atsitikti bet kur”, – svarstė Centro poliklinikos vaikų ligų skyriaus vedėja gydytoja Laimutė Šumskienė.

Jos nuomone, tokia tendencija galėjo atsirasti dėl pasikeitusios tvarkos: „Sovietmečiu mokyklose ir darželiuose būdavo tikrinama, ar vaikas neturi utėlių. Tokia patikra užkirsdavo kelią užkratui plisti. Kitas dalykas – būdavo aiški tvarka, kad tėvai turėdavo savaitę, skirtą švarintis. Jei nesirūpindavo – tuo užsiimdavo ugdymo įstaigos medicinos personalas”, – kalbėjo L. Šumskienė ir apgailestavo, kad šiais laikais griežtų higienos normų mokyklose nebėra.

„Dabar žmogus turi viską daryti pats, kaip nori, taip. O juk yra tokių asocialių šeimų, kur vaikai taip apleisti, kad baisu. Galima ten mėginti pajudinti situaciją su vaikų teisių tarnybomis, bet niekas nepasidaro greitai”, – svarstė medikė.

Kalbėdama apie nepasiturinčias šeimas L. Šumskienė pabrėžė, kad medikai suinteresuoti, kad jų vaikai eitų į kolektyvą: ten jie gauna pavalgyti, lavinasi, pamato normalesnį gyvenimą. Tačiau ir jiems turėtų galioti bent elementarios švaros taisyklės, kitu atveju utėlėmis ar niežais gali užsikrėsti visa klasė.

Negalavimų eilėje – alergija

Kalbant apie higieną, yra ir kita medalio pusė. Specialistai pastebi, kad kuo geriau ir steriliau žmonės gyvena, tuo dažniau juos kankina įvairios alerginės ligos.

„Vakarų Europos šalyse alergine sloga serga apie 50 proc. vaikų. Mes Lietuvoje juos sparčiai vejamės ir šis skaičius artėja prie 30 proc.”, – skaičiavo L. Šumskienė. Nors ši liga nėra labai pavojinga, gali smarkiai apsunkinti žmogui gyvenimą.

Deja, išeitį iš šios padėties rasti sunku. „Tai, kad daugėja alergijų, smarkiai išaugęs sergančių astma skaičius, yra šiuolaikinio gyvenimo būdo problema. Tai nepriklauso nuo to, ar tu pats švariai ar nešvariai gyveni, o nuo visuomenės. Ir čia nieko nepakeisi”, – konstatavo gydytoja.

Ji aiškino, kad pasikeitus žmonių gyvenimui, imuninė sistema nebeturi, ką veikti. Esą todėl ji pati ieško būdų, kaip treniruotis – ima kovoti su tuo, kas natūralu ir neturėtų žmogui kenkti – reaguoja į žiedadulkes, dulkes.

Didėja antsvorio problema

Dar viena medikams nerimą kelianti problema – moksleivių antsvoris. „Pripratome prie greitojo maisto. Vaikai dažnai mano, kad kas skanu – tas nesveika, o kas sveika – nelabai skanu. Patys jie nesugeba atsirinkti, todėl labai didelę įtaką turi šeimoje susiklostę įpročiai – kada, ką ir kaip valgo tėvai. Sakai vaikams, kad kokias dvi tris valandas prieš miegą geriau nevalgyti, o jie to nesupranta, sako, ką jūs, aš kaip tik prieš pat miegą pavalgau ir tuomet einu miegoti”, – pasakojo R. Žemaitienė. Ji apgailestavo, kad jei nepavyksta problemos išaiškinti tėvams, padėti vaikams dažnai būna beveik neįmanoma.

„Seniau tikrai nebūdavo tiek vaikų, turinčių antsvorį. Kai tai pastebime, siunčiame konsultuotis pas endokrinologą, patikrinti, ar nėra kokios endokrininės patologijos, ar tai tik prasto režimo, mitybos įpročių padarinys”, – kolegei pritarė K. Verižnikovienė-Vaitkūnienė.

Kita vertus, L. Šumskienės nuomone, antsvorio problema Lietuvoje palyginti neaktuali. Rimtesni sveikatos sutrikimai gresia nevalgančioms mergaitėms: „Dažniausiai vaikai priauga svorio, jei auga pas močiutes. Miestiečių šeimose paprastai svoris stebimas.”

Kita tendencija, kurios priežasčių medikai kol kas iki galo neišsiaiškina – osteochondrozinių ligų plitimas. „Paaugliai, kai ima vešėti jų kremzlinis audinys, skundžiasi įvairiomis išaugomis, gumbeliais, kurie sukelia skausmus patiriant fizinį krūvį. Vaikai kenčia kelių, nugaros, kulno skausmus. Kodėl būtent dabar plinta tokie negalavimai, medikai konkretaus ir vieno atsakymo nepateikia. Akivaizdu, tai nemaža problema. Galbūt vaikai ne taip gyvena, ne taip maitinasi”, – svarstė L. Šumskienė.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE