Rawpowders

Vaikai ant podiumo tampa įprastu reiškiniu?

Vaikų demonstravimas reklaminiuose klipuose, ant madų podiumo ar filmuose tampa gana įprastu reiškiniu. Tai gali būti labai smagus nuotykis, bet jame gali slypėti ir spąstai. Taigi, prieš atiduodant savo atžalą madų pasauliui ar filmavimo aikštelei, derėtų pamąstyti, kaip tai padaryti protingai ir neatimti iš vaiko vaikystės.

Daugelis mergaičių svajoja apie svaiginamą aktorės ar supermodelio karjerą, taigi pagunda įsitraukti į šią veiklą yra gana didelė. Tai – visai kitoks pasaulis, kuris vaikui gali padėti įgauti pasitikėjimo savimi, patirti naujų įspūdžių. Vaikas čia įgyja galimybę bendrauti su įvairiais žmonėmis, išmokti naujų dalykų, galbūt keliauti į kitas šalis, išmokti užsienio kalbą. Vis dėlto šis patrauklus malonumas turi ir trūkumų. Dažnos kelionės, sutrikdytas režimas , nuolatinis nuovargis, vis retesnis bendravimas su bendraamžiais, pernelyg ankstus ėjimas į suaugusiųjų pasaulį gali sukelti vaikui sunkumų bendraujant su savo amžiaus vaikais.

Kuo jaunesnis vaikas startuoja madų pasaulyje, tuo labiau jis paveikiamas. Kai kurie psichologai teigia, kad dėl stipraus poveikio vaiko iki 16 metų nederėtų darbinti šioje srityje. Jokia madų industrijos kompanija neprisiims atsakomybės už įtaką, daromą jaunų žmonių psichikai. Madų pasaulis – tai ne vien aprangos, bet ir kūno grožio garbinimas. Siekiant atitikti abejotinus standartus nejučiomis gali būti ir (kuo toliau, tuo dažniau) būna peržengiama sveiko proto riba. Jau yra nustatyta atvejų, kad vaikai, ne tik mergaitės, bet ir berniukai, turi valgymo sutrikimų, tokių kaip bulimija ar anoreksija.

Ypač mergaitės trokšta būti mažomis princesėmis, tapti modeliais ir mirgėti spalvotų žurnalų puslapiuose, manydamos, kad šitaip bus įdomesnės ir išskirtinės. Nors ši jų nuomonė iš dalies pasitvirtina, vis dėlto tėvai visų pirma turėtų parodyti savo vaikams, kad jie jais didžiuojasi, nepaisant to, ar vaikų nuotraukos yra spausdinamos žurnaluose, ar tėra tik šeimos fotoalbume.

Labai gaila, kad dažnai tėvai gerai neapmąsto šio žingsnio. Vieno internetinio portalo žurnalistai atliko eksperimentą: įdėjo skelbimą, kad ieškoma vaikų reklamai. Nebuvo nurodyta jokių įmonės rekvizitų, o vienintelė priemonė susisiekti – asmeninė pašto dėžutė. Per parą buvo gauta daugiau nei 50 laiškų. Tėvai siuntė savo atžalų (nuo 10 dienų iki 7 metų) nuotraukas. Daugelis jų buvo kukliai aprengti arba vien su apatiniais drabužiais, arba besimaudantys vonioje.

Nuotrauką, patekusią į interneto tinklą, kontroliuoti neįmanoma. Nepaisant specialistų įspėjimų apie interneto pinkles, dažnai  nesusimąstoma, kas su kiekviena nuotrauka daroma ir į kieno rankas ji gali pakliūti.

Kieno ši mintis?

Prieš atiduodant savo vaiką „objektyvo“ teismui pirmas ir vienas svarbiausių klausimų, į kurį tėvai turėtų atsakyti, yra: kieno ši mintis? Ar mano vaikas to nori, ar tai tik mano svajonė? Kas išties yra tikrasis motyvas: noras paįvairinti veiklą ar uždirbti lengvų pinigų? Atsakymai turi būti sąžiningi ir toliaregiški. Vaikas neturėtų tapti mūsų patogaus gyvenimo garantu.

Vis dėlto, nutarę išbandyti vaiko sėkmę šiame versle, tėvai turėtų jį lydėti kiekviename žingsnyje, palaikyti ir stebėti. Prieš vykstant į atranką derėtų paaiškinti sūnui ar dukrai, ko iš jo reikalaus komisijos nariai. Patikinti, kad nesitikite laimėjimo, o dalyvavimas gali būti tiesiog smagi pramoga: galbūt sutiksite žymių žmonių, susipažinsite su kitais vaikais ar pan.

Laukdami savo eilės pasirodyti atrankoje įsitaisykite taip, kad jūsų vaikas nematytų įsitempusių kitų vaikų ar smarkiai išgyvenančių jų tėvų. Vykdami pasiruoškite lyg savotiškai iškylai. Neužmirškite paimti mėgstamo gėrimo, knygutės ar mylimiausio žaisliuko. Nesėdėkite vienoje vietoje. Pasivaikščiokite, retkarčiais išeikite į lauką įkvėpti gryno oro.

Prieš vaikui einant pasirodyti komisijai, venkite jam aiškinti, ką turėtų pasakyti ir kaip elgtis. Vaikas tik dar kebliau pasijus, bandydamas prisiminti, ką jam sakėte.   Jei vaikas neįveikė atrankos, nuraminkite jį, paaiškinkite, kad vaikų buvo daug, o komisija turėjo išsirinkti tik vieną ar du. Tai, kad jūsų vaikas neperėjo atrankos, nereiškia, kad jis yra kuo nors blogesnis už kitus. Tiesiog šį kartą į reklamą ar filmą pateko kitas.

Venkite didelį svorį turinčių žodžių, tokių kaip „nesėkmė“ ar „pralaimėjimas“. Verčiau šį įvykį paverskite linksmu nuotykiu. Priminkite, kad didžiuojatės savo vaiku, kad ne kiekvienas tokius dalykus patiria. Galbūt renginio metu buvo koks nors linksmas epizodas, kurį verta prisiminti, gal užsimezgė nauja draugystė ar šiaip kas nutiko. Po renginio visa tai galite aptarti su vaiku valgydami mėgstamus ledus parke.

Svarbiausia, neparodykite vaikui savo nusivylimo ar liūdesio, kad jam nepasisekė. Aišku, jokiu būdu negalima pykti ant vaiko už nesėkmę. Toks elgesys ne mobilizuos, o priešingai –paliks blogą prisiminimą ir nenorą kitą kartą bandyti, o kito bandymo metu vaikas jaus dar didesnę įtampą.

Sėkmės atveju, vaikui dalyvaujant filmavimuose ar fotosesijose, svarbu stebėti, ar atsiranda pokyčių (dėl per didelio streso, sutrikdyto režimo ar draugų neturėjimo). Jei pablogėja vaiko apetitas, sutrinka miegas, atsiranda kankinamų košmarų, jei vaikas dažnai verkia, liūdi, praranda susidomėjimą žaislais ir draugais, tai gali reikšti, kad krūvis, kurį vaikas patiria, yra pernelyg didelis. Tokiu atveju derėtų sumažinti tempą ar bent laikinai sustoti.

Lietuvoje ši veikla (vaikai, dirbantys modeliais) nėra tokia paplitusi ir įgijusi nesveikų formų kaip, pavyzdžiui, JAV. Noriu tikėti, kad mūsų šalyje neatsiras kosmetologė, kuri dvejų metukų mergaitei nuolatos atliktų antakių korekciją, arba „plastikos chirurgas“, kuris aštuonmetei švirkštų botoksą, ar imtųsi dar kitokių žalojančių procedūrų. Svarbu neperlenkti lazdos, vaikas yra vaikas ir jis negali dirbti kaip suaugusysis ar net sunkiau.

Prieš vesdami savo vaiką į atranką, gerai apsvarstykite visus UŽ ir PRIEŠ argumentus. Pasirūpinkite, kad vaikas turėtų vaikystę, galėtų žaisti su draugais, o kitokia veikla neviršytų vaikiškų galimybių ribų. Papildomojo ugdymo veikla fotostudijoje ar filmavimo aikštelėje atneš daugiau naudos, nei vaiko kaip modelio veikla, tapusi kasdienybe, gyvenimo būdu ar blogiausiu atveju – verslu.

TAIP PAT SKAITYKITE