Vadinamuoju kiaulių gripu nuo birželio iki rugsėjo užsikrėtė 51 žmogus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Anot pranešimo, 39 asmenys užsikrėtė užsienyje, 12 – šalies viduje.
Ministerija ramina, kad bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis rodiklis šių metų pirmąją rudens savaitę, rugpjūčio 31-rugsėjo 6 dienomis išlieka mažas (10,2 atv./10 000 gyv.).
Didžiausias sergamumas užregistruotas Panevėžyje, mažiausias – Klaipėdoje.
Europos užkrečiamųjų ligų centro duomenimis, Europoje užregistruoti 48 269 susirgimai naujuoju A(H1N1)v gripu, iš jų daugiau nei 120 atvejų baigėsi mirtimi. Daugiausia susirgimų Vokietijoje (16835 atv.).
Plintantis gripo A(H1N1)v virusas – naujas gripo viruso subtipas, sukeliantis žmonių susirgimus. Jo sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų. Tokios genetinės sudėties gripo virusas niekada anksčiau nebuvo nustatytas.
Gripo A(H1N1)v virusas skiriasi nuo kiaulių gripo virusų. Kiaulių gripas – ūmi kiaulių kvėpavimo takų liga, sukelta A tipo gripo viruso. Kiaulių gripu retai gali užsikrėsti žmonės. Apie 1950 metus buvo nustatyti žmonių susirgimai kiaulių gripu, tačiau kiaulių gripas neplinta nuo žmogaus žmogui. Naujasis gripo A(H1N1)v virusas plinta tarp žmonių: tai yra, sergantis žmogus užkrečia kitus žmones.
Naujojo gripo pandemiją Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė birželio 11 dieną, ekspertams nustačius, kad ligos protrūkis dėl savo geografinio išplitimo masto pasiekė pandemijos statusą.
Šio gripo simptomai yra tokie patys, kaip ir būdingi kitų rūšių virusams – pakilusi temperatūra, sloga, gerklės skausmas, kosulys, nuovargis, raumenų skausmai. Kartais sergant gripu gali išsivystyti sunkios komplikacijos.
