Mollers

Už vaistus – paskutiniai ligonių centai ir brangios medikų kelionės

Pasaulyje per metus parduodama vaistų už 850 milijardų dolerių, Lietuvoje – daugiau kaip už 1,5 milijardo.

Farmacijos banginiams pelną krauna ne tik sveikatą praradę ir paskutinius centus jai susigrąžinti atiduodantys žmonės, bet ir juos gydantys medikai.

Pasveiko be vaistų

Jei gydytojas jums paskyrė vaistų, negalite būti maksimaliai tikri, kad būtent jų jums tikrai reikia. Ši problema yra dviguba: nepasitikėjimas gydytojais gali būti pražūtingas, piktnaudžiavimas ligonių sveikata – taip pat.

Kaunietę penkiasdešimtmetę Astą Petkauskienę rytą prižadino rankos skausmas. Jis nepraėjo visą dieną, todėl moteris vakare ranką susibintavo, uždėjusi žolelių nuoviro kompresą.

Rytą ranka buvo sutinusi, todėl A. Petkauskienė nuskubėjo pas savo šeimos gydytoją. Ši paskyrė vaistų sakydama, kad jie labai brangūs, bet skausmą akimirksniu nuims. Vaistų pavadinimą užrašė ant paprasto lapelio. Jo kampe buvo atspausdintas farmacijos kompanijos pavadinimas.

A. Petkauskienė skubėjo į darbą, todėl vaistų nusipirko tik po pietų. Skausmas ir tynimas buvo apslopęs, todėl darbe jų dar negėrė. Namuose informaciniame lapelyje moteris perskaitė, kad vaistai sukelia šalutinį poveikį inkstams ir kepenims. Tai ją išgąsdino, o kadangi skaudėjo vis mažiau, A.Petkauskienė vaistų nebegėrė. Tynimas taip pat praėjo. Moters nuomone, ranka sutino dėl to, kad ją nakčiai buvo pernelyg stipriai suveržusi.

Kitą dieną A. Petkauskienė pasiskambino gydytojai dėl rentgeno tyrimo rezultatų. Gydytoja atsakė, kad jie geri, vaistų pacientė galinti nebegerti.

Į vaistinę jų grąžinti negalima. Už vaistus A. Petkauskienė sumokėjo beveik 80 litų.

„Tiek pinigų išmečiau kaip į balą”, – guodėsi moteris.

Kodėl gydytoja, nelaukusi tyrimų rezultatų, skyrė brangių stiprų šalutinį poveikį turinčių vaistų?

Vilioja tik egzotika

„Siūlote kelionę į Turkiją? Neįžeidinėkite! Pietų Amerika, Pietų Afrika, Japonija, Korėja, Australija, Indonezija – šiandien medikus domina tokios šalys”, – ryški ironija nuskambėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojo profesoriaus Eduardo Vaitkaus balse, paklausus, į kokias keliones farmacininkai kviečia gydytojus.

Sveikatos politikų deklaracijomis apie siekius užkirsti kelią korupcijai medicinos srityje ir džiūgavimai, kad tai puikiai sekasi, galima patikėti tik tuomet, jei pakišas yra menkos vertės. Europos šalys, Turkija – nebepaklausios, todėl kelionių į ten rengiamas konferencijas, kuriomis prisidengus siekiama ne vien kilnių tikslų, geriau nerengti.

„Kai man kadaise siūlė kelionę į Italiją, padėkojau, nes jau tuomet visą informaciją galėjau rasti internete. Sakiau, jei kelionę siūlote kaip kyšį – eikit sau. Vienas mano kolega skrido į konferenciją Peru, kelias dienas pakeliui praleido Reikjavike. Kiek tai kainavo? Apmokėjo farmacininkai. Viskas legalu”, – toliau ironizavo profesorius E. Vaitkus.

Šiuo metu vieši Japonijoje

Gydytoją hematologą transfuziologą Rolandą Gerbutavičių praėjusį ketvirtadienį Kauno klinikose radome dirbantį paskutines valandas.

„Rytoj išskrendu į Japoniją, tarptautinį kongresą trombozių ir hemostazių tema. Ten susirinks įvairių teorinės ir praktinės medicinos specialybių atstovai: hematologai, chirurgai, ortopedai, kardiologai, neurologai. Susirinks specialistai iš visų pasaulio šalių”, – kelionės išvakarėse džiaugėsi docentas R.Gerbutavičius.

Kas finansuoja kelionę į tolimąją šalį, viešbučio ir pragyvenimo išlaidas? Gydytojas įvardijo mecenatą: farmacijos kompanija „Baxter”.

Iš Kauno klinikų į Japoniją išskrido ne tik jis, bet ir dar vienas kolega iš Vaikų ligų klinikos. Be kauniečių, išskrido gydytojų iš Vilniaus, Klaipėdos ir kitų šalies ligoninių.

„Baxter Lietuva” bendrovės vadovas Orestas Valiukonis į klausimą, kiek mūsų šalies medikų išlydėjo į šią kelionę jo atstovaujama farmacijos kompanija ir į kitus klausimus šia tema atsakyti pažadėjo tik po rugpjūčio 1 d.

Nelaukdami atsakymo galime paskaičiuoti patys. Pavyzdžiui, skrydis lėktuvu į Tokiją vienam žmogui pirmyn ir atgal kainuoja nuo 8 iki 10 tūkst. litų, konferencijų registracijos mokestis paprastai būna 600-700 eurų. Farmacijos kompanijos nakvynę savo globotiniams užsako ne svečių namuose, o viešbučiuose, kur para kainuoja šimtais eurų. Vakarienės, kokteilių barai per konferencijų pertraukas – taip pat nemokami.

Į klausimą, kokios naudos tikisi iš konferencijos, docentas R. Gerbutavičius pateikė daug variantų. Tai ir žinios apie naujus gydymo metodus, ir vaistus, susitikimai su kolegomis, nauji ryšiai. Ar gydytojas, grįžęs į Kauno klinikas, savo pacientus galės gydyti naujais metodais ir naujais vaistais?

„Ne nuo manęs vieno tai priklauso. Daug ką esame įdiegę, daug ką reikia praktiškai pritaikyti. Viskas vyksta pamažu. Aš galbūt labiau teoriškai konferencijoje įgytas žinias pritaikysiu – skaitydamas paskaitas studentams, rezidentams. Mano misija yra tokia”, – apibendrino R. Gerbutavičius.

Jis nėra buvęs Japonijoje. Viena, ką paaukojo šiai kelionei, – penkias atostogų dienas. Visa kita gaus dovanų. Konferencija prasidėjo sekmadienį.

Tobulėjimas su vertėju

Iš JAV Čikagoje birželio mėnesį penkias dienas vykusios pasaulinės konferencijos grįžusi Kauno klinikų gydytoja onkologė Regina Nutautienė nepaliauja žavėtis renginiu. Iš Lietuvos jame dalyvavo šeši onkologai.

„Tai vienas geriausių onkologijos renginių pasaulyje: naujausios studijos, naujausi duomenys, aukščiausio lygio jų pateikimas”, – apibendrino gydytoja R. Nutautienė.

Kaip tai pritaiko savo darbe?

„Naujovės registruojamos Europoje ir ateina į Lietuvą”, – atsakė gydytoja.

Jeigu ji nebūtų dalyvavusi – neateitų? Žinoma, tai – sarkastiškas klausimas. Gydytoja tvirtino, kad konferencijos jai duoda daug žinių asmeniškai, ji tobulėja, gali suteikti daugiau vilties ligoniams. Keliones į konferencijas, kuriose smalsi gydytoja stengiasi dalyvauti, finansuoja, anot jos, įvairiausi šaltiniai, ne vien farmacininkai.

„Rėmėjų ieškaisi ir pats, jų negali įvardyti vienareikšmiškai”, – abstrakčiai kalbėjo R. Nutautienė.

Jei gydytojai ieškotų rėmėjų vargšams ligoniams, neįperkantiems naujų gerų vaistų, arba farmacijos kompanijos sumažintų vaistų kainas, užuot papirkinėję gydytojus, medicina sustotų vietoje?

„Į konferencijas vyksta žmonės, nemokantys užsienio kalbų. Tai – tobulėjimas? Kai kartą padariau tokią pastabą, man atsakė, kad su nemokančiais angliškai vyksta vertėjai”, – neslepia pasipiktinimo profesorius E. Vaitkus.

Alternatyva – konferencijos internetu

„Patys didieji kongresai yra internete. Aš tuo labai dažnai naudojuosi. Negali dalyvauti diskusijose, bet medžiagą įsisavinti netgi patogiau, nereikia blaškytis. Gali vakare atsisėdęs prie kompiuterio ramiai viską studijuoti”, – naujovę pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė.

Ji patvirtino, kad norint važiuoti į konferenciją reikia turėti rėmėjų. Patvirtino ir tai, kad jų visuomet galima rasti.

„Daugiausia tai yra farmacijos kompanijos. Tai nieko nuostabaus, kitose šalyse – lygiai tas pats”, – dalijosi patirtimi profesorė E. Juozaitytė.

Į klausimą, kaip atidirbama geradariams rėmėjams, atsakė neįsivaizduojanti, kaip galima to išreikalauti.

„Yra įstatymai, reglamentuojantys etiką, todėl visi elgiasi korektiškai. Etikos kodeksas teigiamai veikia, kas verta – tas ateina į gyvenimą”, – įsitikinusi profesorė E. Juozaitytė.

Ji pateikė ir dar vieną naujovių įsigijimo receptą: medikams tobulėti yra skirti universitetų edukaciniai projektai.

Dovana – žūklės reikmenys

„Labai nesunku suprasti, kokiu maršrutu gydymo įstaigose lankosi farmacijos kompanijų atstovai”, – vienos Kauno vaistinės darbuotoja (redakcijai vardas ir pavardė žinoma) pateikė pavyzdį, kaip galima išsireikalauti iš gydytojų atidirbti už keliones ar kitokias dovanas.

Paslaptis labai paprasta: į vaistines ateina pirkėjai, nešini ne tik kompensuojamųjų vaistų receptais, kuriuose gali būti rašomas tik bendrinis vaistų pavadinimas. Taip sveikatos politikai ketino sutramdyti gydytojus, proteguojančius konkrečių farmacijos kompanijų gaminamus vaistus.

Dabar vaistų pirkėjai atsineša ir paprastą lapelį, dažniausiai jis būna iš firminio vaistų gamintojo bloknoto, ant kurio būna užrašytas konkretus vaisto pavadinimas. Negana to, į vaistines pasipila tų pačių vaistų receptai, tarsi to paties gydytojo ir net visos poliklinikos pacientai būtų susirgę ta pačia liga, nors ji nėra užkrečiama.

Pavyzdžiui, viename miesto rajone pastaruoju metu vietoje escitalopramo ir brangesnio jo analogo cipralekso pasipylė elicea vaistų receptai. Pastarieji nėra nauji, visi jie skirti psichikos ligoms gydyti. Juos gamina KRKA kompanija.

Beje, šį pavasarį Latvijoje buvo kilęs triukšmas, kai iš darbo atleistas KRKA atstovybės darbuotojas paskelbė faktą: savo vaistams populiarinti šios Slovėnijos farmacijos įmonės atstovybė Latvijoje tik per tris mėnesius išleido daugiau kaip 16 tūkst. latų (apie 78 tūkst. litų). Gydytojams buvo atsilyginama už receptus, išrašomus trylikai KRKA vaistų. Tai preparatai, skirti šizofrenijai, širdies ir kraujagyslių, taip pat virškamojo trakto ligoms gydyti. Dvylika iš jų yra kompensuojamieji.

Gydytojams už paskirtus vaistus dažniausiai buvo suteikiamos 100 latų (maždaug 500 litų) vertės prekybos centrų dovanų kortelės. Už KRKA vaistų receptus buvo atsilyginama ir pažintinėmis kelionėmis, žūklės reikmenimis.

Už viską reikia mokėti

Įvariomis dovanomis maloninami ir vaistininkai. „Kauno dienos” šaltinio teigimu, neseniai kai kuriuos jų į Turkiją kvietė netgi lietuviškoji „Entafarma”. Šios bendrovės, užsiimančios didmenine vaistų prekyba, sandėliavimu ir logistika, vadovas Tauras Endriukaitis, paklaustas apie šią kelionę, išsisukinėjo.

„Nėra už ką čia dėkoti, kas iš vaistininkų konkrečiai dėkoja?” – klausimais į klausimus atsakinėjo T. Endriukaitis.

„Pasauliniai farmacininkų kongresai vyksta egzotiškose šalyse. Pernai vyko Indijoje, šiemet – Portugalijoje. Aš tokiuose renginiuose dalyvavau senokai, paskutinį kart – prieš ketverius metus vykusiame Kinijoje”, – pasakojo „Ąžuolyno” vaistinės vadovė Eglė Dieninytė.

Ji tvirtino, kad už kelionę reikia susimokėti pačiai. Gal dėl to, kad tolyn gena farmacijos kompanijų atstovus?

„Pas mane jie net ir neina – aš juos pastatau į vietą. Tegul organizuoja seminarus – mes ateisim. Man pavyzdys – geri, tikri daktarai. Vaistinė negali būti turgus”, – nukirto E. Dieninytė.

Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos, kruizas Viduržemio jūra – tai šalys, kuriose per palyginti trumpą laikotarpį lankėsi kita Kauno vaistininkė. Ar ji tiek daug uždirba, kad gali tai sau leisti?

„Dabar tokių kelionių pasiūlymų atsisakau, nes atidirbti nebeįstengčiau. Turėčiau imti vaistų už tokią didelę sumą, kad tiek, tikrai žinau, neparduočiau. Ką daryčiau, jiems pasenus?” – atsakė moteris.

Tie, kurie neatsispiria pagundai nemokamai apsilankyti egzotiškoje šalyje, puikiai žino: ligoniai nori pasveikti ir šventai tiki gydytojais ir vaistininkais.

„Astra Zeneca” rodo pavyzdį

Šių metų kovą „Astra Zeneca” farmacijos kompanijos vadovas Davidas Brennanas konferencijoje Stambule paskelbė, kad jo kompanija daugiau nebeapmokės sąskaitų už gydytojų keliones į tarptautinius medikų kongresus.

„Mes nusprendėme, kad daugiau nemokėsime už gydytojų dalyvavimą tarptautiniuose moksliniuose ir medicininiuose kongresuose, bet vietoj to koncentruosime ugdymą vietose sveikatos priežiūros profesionalams”, – sakė D.Brennanas.

Jis paskelbė kompanijos verdiktą, kad jos produktų pardavimai turėtų būti grindžiami jų pačių privalumais.

Richardas Bergstromas, farmacijos industrijų ir asociacijų Europos federacijos direktorius, šį „Astra Zeneca” kompanijos sprendimą įvardijo kaip žingsnį, turintį didelę reikšmę farmacijos industrijai.

„Tai dar vienas ženklas, kad industrija keičia savo mokslinio ugdymo praktiką ir aš esu įsitikinęs, kad ją perims kitos kompanijos”, – kalbėjo federacijos direktorius.

Vaistų gamintojai atsisakė didelės išlaidavimo dalies dovanoms, kurios buvo vaistų rinkodaros gydytojams skiriamasis ženklas. Kompanijos stengiasi išvengti susidūrimo su teisininkais dėl kyšininkavimo ir korupcijos medicinoje JAV ir Jungtinėje Karalystėje.

Farmacijos kompanijos per pastaruosius penkerius metus vien tik JAV sumokėjo 15 milijardų baudų dėl rinkodaros pažeidimų.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE