„Nepanikuok, atsipalaiduok“, – artmieji ar draugai kartais duoda tokį patarimą asmeniui, kuris patiria stiprų nerimą arba panikos ataką. Deja, toks patarimas menkai padeda, nes panikos atakos metu žmogus dažnai negali kontroliuoti savo fiziologinių ar psichologinių nerimo reakcijų. Panikos ataka – tai staigus intensyvaus baimės ar diskomforto epizodas, kuris pasireiškia intensyviais fiziologiniais ir psichologiniais simptomais.
Panikos atakos – neretas reiškinys
„Stiprus nerimo jausmas, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, oro trūkumas, baimė nualpti, numirti, prarasti kontrolę ar išprotėti – tai dažni panikos ataką patiriančių asmenų simptomai“, – teigia kognityvinės elgesio terapijos konsultantė Ugnė Naujokaitytė-Augulienė, kuri specializuojasi nerimo sutrikimų gydyme.
Pasak specialistės, stiprius, labai nemalonius fizinius simptomus patiriantys asmenys išsigąsta, nes nesupranta, kas su jais vyksta, tad pajutę stiprų širdies plakimą, padidėjusį pulsą, tirpstančias galūnes, galvos svaigulį, spaudimą krūtinėje, oro trūkumą, stiprų pykinimą, drebulį gali kviesti greitąją pagalbą manydami, kad juos tuoj ištiks infarktas ar insultas, kad jie gali uždusti, numirti arba prarasti kontrolę.
Panikos atakos gali įvykti ne tik dienos, bet ir nakties metu. Paprastai panikos ataka piką pasiekia per 5-10 minučių ir trunka iki 30 minučių, tačiau stipraus nerimo pojūtis gali išlikti ir ilgiau.
Vertinama, kad panikos ataką gyvenime yra patyrę apie 12-13 proc. asmenų, o panikos sutrikimo ir pasikartojančių atakų paplitimas yra 2–5 proc. bendroje populiacijoje. Panikos atakos dažnai būna susijusios su panikos sutrikimu, tačiau gali pasireikšti ir kitų psichikos sutrikimų kontekste, pvz., generalizuoto nerimo sutrikimo ar dėl potrauminio streso sutrikimo.
KET konsultantės U. Naujokaitytės-Augulienės teigimu, moterims panikos sutrikimas diagnozuojamas beveik du kartus dažniau nei vyrams. Dėl to neretai žmonės įninka į raminamųjų vaistų ar alkoholio vartojimą, pradeda vengti situacijų, kuriose patiria stiprų nerimą ar panikos atakas.
Panikos atakų priežastys
Panikos atakos kyla dėl sudėtingos biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos. Moksliniai tyrimai rodo, kad šios reakcijos susijusios su smegenų struktūrų, atsakingų už emocinę ir fiziologinę reakciją į stresą, hiperaktyvumu. Pavyzdžiui, migdolinė smegenų dalis (amygdala) vaidina svarbų vaidmenį baimės atsake, o per didelė jos veikla gali sukelti hiperjautrumą pavojui.
Be to, svarbų vaidmenį atlieka psichologiniai aspektai, tokie kaip jautrumas nerimui ir neigiamų minčių interpretavimas. Panikos atakų metu klientai dažnai klaidingai suvokia kūno signalus, linkę juos katastrofizuoti, manydami, kad jie rodo rimtą fizinę problemą (pvz., gresiantį širdies smūgį). Šis interpretavimas sukuria „užburtą ratą“, kai nerimas ir baimė stiprina fiziologinius simptomus, o šie savo ruožtu dar labiau stiprina baimę.
Jeigu asmuo pradeda nuolat baimintis ištiksiančios atakos, pradeda laukti jos pasikartojimo, ima vengti tam tikrų veiklų ar situacijų, kuriose gali įvykti ataka – tai ženklas, kad vystosi panikos sutrikimas.
Kognityvinė elgesio terapija – veiksminga gydant panikos atakas bei panikos sutrikimą
Siekiant įveikti panikos atakų priežastis, svarbu išsiaiškinti, kas jas skatina. Jos gali kilti dėl asmens patiriamo didžiulio streso, pokyčių gyvenime, trauminių įvykių (avarijų, netekčių ar pan.), psichoaktyvių medžiagų vartojimo, sutrikusio miego.
U. Naujokaitytės-Augulienės teigimu, vienas iš efektyviausių metodų panikos atakoms ir panikos sutrikimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija (KET). KET – tai psichoterapijos metodas, orientuotas į minčių, emocijų ir elgesio sąsajas. Jis remiasi modeliu, kad žmonių patiriami psichologiniai sunkumai dažnai kyla dėl disfunkcinių mąstymo modelių ir neadaptyvaus elgesio. Terapijos metu siekiama padėti pacientams atpažinti, kas sukelia jų nerimą bei baimes, išanalizuoti ir pakeisti mąstymo bei elgesio modelius, kurie palaiko nerimą.
KET specialistė pabrėžia, kad stipraus nerimo simptomus padeda mažinti tinkamo miego režimo laikymasis, kofeino bei psichoaktyvių medžiagų atsisakymas, įvairios streso valdymo, atsipalaidavimo, kvėpavimo technikos, fizinis aktyvumas ir buvimas gamtoje.
