Nobel biocare

Tyrelės vaikams – su oda ir sausgyslėmis

Lenkų atliktas tyrimas demaskavo kompaniją „Nestle”, kuri Vakarų Europoje uždraustas vaikiškas tyreles realizavo Rytų Europos šalyse.

Mėsos atliekos – tinkamas maistas Rytų Europos vaikučiams. Taip manė koncernas „Nestle”, kol kilo skandalas Lenkijoje. Tokios tyrelės nuo praėjusių metų sėkmingai parduodamos ir Lietuvoje.

Viščiukų odelės – tinkamas maistas kūdikiams. Tik ne visiems: Vakarų Europoje – ne, o Rytuose – kuo puikiausiai.

Tokias Šveicarijos maisto produktų koncerno „Nestle” užmačias demaskavo lenkai, nors būtent pas juos gaminami rytiečių vaikams skirti produktai.

Profesorė pasipiktino

Skandalas kilo po to, kai dienraštis „Gazeta Wyborcza” atskleidė, kad į „Nestle” priklausančios Lenkijos bendrovės „Gerber” gaminamas vištienos ir kalakutienos tyreles dedama sumaltų odelių, sausgyslių, atliekų nuo kaulų ir sparnų.

„Gerber” tyrelės su užrašu „Vištiena” ir „Kalakutiena” skirtos kūdikiams nuo 6 mėnesių.

Kaip tvirtina Varšuvos medicinos universiteto Farmakologijos fakulteto profesorė Malgorzata Kozlowska-Wojciechowska, šių subproduktų negalima skirti tokio amžiaus vaikams, nes jų virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi. Šie priedai gali sukelti rimtų negalavimų.

Viskas – dėl pinigų

Lenkijoje gamintojai ant „Gerber” indelių užrašė, kad produkte yra MAM. Bet retas kuris pirkėjas žino, kad šios raidės reiškia mechaniškai atskirtą mėsą.

Tokia mėsa iš antrinių produktų dažniausiai dedama į paukštienos paštetus, pieniškas dešreles, žemesnės rūšies dešras.

„Nestle” vadovai prisipažino, kad į Vakarų šalyse gaminamas paukštienos tyreles kūdikiams jos nededama. Šios firmos darbuotoja internete parašė, kad tokios suktybės Lenkijoje buvo imtasi siekiant geresnių finansinių koncerno padalinio rezultatų.

Pabrėžia tik privalumus

„Vištiena – 65 proc., vanduo, kukurūzų krakmolas. Nėra glitimo”, – tokia sudėtis nurodyta ant „Gerber” vištienos tyrelės.

Vištienos arba kalakutienos „Gerber” produktai mūsų rinkoje – naujiena. Anot „Nestle Baltics” reglamentacinių ir korporacinių reikalų specialistės Margaritos Čėglytės, jais pradėta prekiauti tik pernai.

Tuo tarpu Lenkijoje tokie produktai gaminami ir parduodami nuo 2003-iųjų.

„Gaminant tyreles dėl technologinių priežasčių naudojama mechaniškai atskirta mėsa. Ji suteikia gaminiams deramos konsistencijos, todėl nenaudojama jokių papildomų cheminių priedų”, – sakė M. Čėglytė.

Lietuvoje – jokių nuorodų

Ant Lenkijos rinkai skirtų „Gerber” indelių gamintojai nurodo, kad juose yra mechaniškai atskirtos mėsos. Lietuvoje nebūtina ženklinti maisto produktų, į kuriuos dedama tokios mėsos.

Todėl spausdinant net ir kūdikiams skirtų gaminių etiketes pakanka nurodyti tik tai, iš kokios mėsos jie pagaminti.

„Bendrovė „Nestle” užtikrina, kad visos į produktus patenkančios žaliavos atitinka griežtus kokybės ir saugos reikalavimus”, – dievagojosi M. Čėglytė.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos specialisto Almanto Kranausko, ES teisės aktai nedraudžia naudoti mechaniškai atskirtos mėsos netgi tuomet, kai gaminiai skirti vaikams. Tačiau jų maistinė vertė yra itin menka.

Nori gaminti pigiau

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas teigia, kad kūdikių maistui rekomenduojama naudoti tik biologiškai vertingiausią mėsą – pavyzdžiui, paukštienos krūtinėlę.

„Joje esantys baltymai, aminorūgštys – visaverčiai, ypač svarbūs augančiam vaikui. O mechaniškai nuo kaulų atskirta mėsa tokių gerų maistinių savybių neturi. Tikėtina, kad gamintojai nori pagaminti pigiau, o parduoti – brangiau. Ir savo tikslą pasiekia,” – aiškino R. Stukas.


LRT

TAIP PAT SKAITYKITE