Pasak Panevėžio poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Nijolės Marčiulionienės, daugiausiai bėdų per tokius orus turi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis.
Panevėžio poliklinikos šeimos gydytojų skyriaus vedėja N.Marčiulionienė teigia, kad karščiai ateina kiekvienais metais, todėl ši problema visada aktuali. Medikė pataria dėvėti šviesius, natūralių pluoštų drabužius. „Geriausia medvilnės ir lino. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą avalynę. Geriausia – iš odos. Būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose privalu turėti galvos apdangalą”, – kalba medikė.
Tvyrant karščiams gausiau prakaituojama, su prakaitu netenkama svarbių organizmo gyvybinėms funkcijoms druskų. Todėl N.Marčiulionienė pataria vartoti kalio priedus ir vengti alkoholio, nes nuo jo išsiplečia kraujagyslės, taigi gali atsirasti nemalonių, į saulės smūgį panašių, simptomų.
Karštyje netgi pats silpniausias vėjelis gali būti pavojingas nugaros, kaklo, strėnų raumenims. Beje, peršaldyti galima ne tik raumenis, bet ir nervus – tuomet pasekmės gali būti dar rimtesnės. Ilgai sėdint prie ventiliatoriaus taip pat galima peršalti ir net susirgti plaučių uždegimu.
Vasarą, kai tvyro tvankūs orai, mamos turėtų labiau prižiūrėti savo atžalas, kadangi vaikai imlesni ligoms. Būdami prie vandens telkinių, dauguma laiką leidžia ne ant kranto, o vandenyje, taigi vaikus lengvai gali perpūsi vėjas. N.Marčiulionienė pataria kaskart vaikams nusimaudžius juos nušluostyti, stengtis, kad vaikai kuo trumpiau būtų šlapia galva, o dar geriau – jei yra galimybė, apskritai nešlapinti galvos.
Ne paslaptis, kad karštą ar tvankią dieną patartina varoti daug skysčių. Medikai pataria išgerti bent 2 litrus vandens. Kovojant su troškuliu nepatariama gerti saldžių gėrimų, kadangi nuo jų neatsigeriama, o tik dar labiau norima gerti. Geriausia gaivina mineralinis arba filtruotas vanduo.
