Miegas turėtų būti ramybės ir atsipalaidavimo laikas, rašo Livescience.com. Tačiau egzistuoja daugybė miego sutrikimų, kurie malonų miegą paverčia košmaru.
Košmarai
Nesvarbu ar sapnuoji kirviu apsiginklavusį žudiką ar kad pasirodai mokyklos valgykloje be drabužių, kiekvienas esame pabudę nuo košmaro. Tačiau kai košmarai sapnuojasi kiekvieną naktį, tai gali būti košmarų sutrikimas. Žmonės prabunda beveik kiekvieną naktį išpilti šalto prakaito ir bijo užmigti.
Stresas ir nenoras miegoti yra pagrindinės košmarų priežastys. Joms įveikti kartais prireikia net psichologo konsultacijų ar raminamųjų vaistų. Geriausia, ką galite padaryti kovojant su košmarais, prieš miegą atsipalaiduokite vonioje ir eikite miegoti laiku.
Lunatizmas
Daugiau nei 15 procentų suaugusiųjų miegodami vaikšto po namus. Vaikams lunatizmas pasitaiko dar dažniau nei suaugusiems. Iki šiol nėra žinoma tikslių jo priežasčių, tačiau šis miego sutrikimas siejamas su stresu ir neramiu miegu bei genetika (jei giminėje yra lunatikų, tikimybė lunatikuoti padidėja dešimt kartų).
Lunatikuojantys žmonės puikiai orientuojasi aplinkoje, jie gali atsidaryti duris ar judinti baldus, tačiau kartais lunatizmas gali būti pavojingas. 2003 m. atlikus tyrimą, buvo apskaičiuota, kad 19 procentų suaugusių lunatikų yra susižeidę per savo naktines keliones. Ekspertai rekomenduoja stebėti lunatikuojantį žmogų, patraukti nuo jo pavojingus daiktus ir neleisti lipti laiptais.
Naktinis siaubas
Naktinis siaubas – tai stipraus siaubo ar išgąsčio išgyvenimas miegant, kuris dažniausiai pasitaiko vaikams. Dažniausiai jis pasireiškia nakties pradžioje, lėtojo miego fazėje (skirtingai nei košmarai, pasireiškiantys per greitąjį miegą).
Žmogus, apimtas nakties siaubo gali netikėtai atsisėsti, atsimerkti, šaukti ar rėkti. Kai kuriais atvejais naktinis siaubas susimaišo su lunatizmu. Tėvai pasakoja, kad prabudę vaikai blaškosi po namus apimti panikos. Po 10-15 minučių jie nurimsta ir užmiega. Prabudę, dažniausiai jie nieko neatsimena.
Naktinio siaubo priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad jį gali sukelti karščiavimas ir nereguliarus miegas. Be to, naktinis siaubas su amžiumi linkęs išnykti.
Miego haliucinacijos
Mes visi miegodami matome keistus vaizdus, tačiau vaizdiniai, kuriuos matome dar nespėjus užmigti vadinami miego haliucinacijomis. Žmonės pasakoja girdintys balsus, matantys keistus objektus kambaryje. Vabzdžiai, gyvūnai lipantys sienomis yra dažniausiai matomi objektai.
Tokios miego haliucinacijos yra būdingos žmonėms sergantiems narkolepsija. Jei miego haliucinacijos jums pasireiškia kartu su mieguistumu dieną, negalėjimu kontroliuoti raumenų, kai esate susijaudinęs arba išgąsdintas, privalote kreiptis į gydytoją.
„Sprogstančios galvos sindromas”
Taip gydytojai pavadino sindromą, kuris pasireiškia, kai miegantis žmogus yra žadinamas garsaus ir aštraus garso. Jam atrodo, kad garso šaltinis yra netoli jų galvos, ar net jų galvoje ir tai sukelia jausmą, kad jūsų galva tuojau sprogs. Nors tai nesukelia skausmo, nėra pavojinga ir nesiejama su jokia liga.
Miego paralyžius
Per greitąją miego fazę, kai miegodami jaučiame savo nejudantį kūną, mums atrodo, jog esame suparalyžiuoti. Kartais miego paralyžius tęsiasi net ir tada kai pabundame. Nors mūsų smegenys yra pabudusios, kūnas vis dar yra nevaldomas.
Kartais miego paralyžių lydi haliucinacijos. 1999 metais paskelbtoje studijoje 75 procentai žmonių, patyrusių miego paralyžių, teigė regėję ir jautę haliucinacijas.
Mokslininkai spėja, kad su tuo gali būti susiję žmonių pasakojimai apie ateivius.
Greitojo miego fazės sutrikimas
Šis miego sutrikimas pasireiškia per greitąją miego fazę, kai žmogaus kūnas prabunda, o smegenys vis dar sapnuoja. Tada žmogus elgiasi taip, kaip regi sapne. Jis gali kumštelti, ką nors pasakyti, net atsikelti iš lovos. Ryte atsibudęs žmogus prisimena ką sapnavęs, tačiau nepamena savo veiksmų. Šis sutrikimas daugiausiai pasireiškia suaugusiems žmonėms, kartais tai būna Parkinsono ligos simptomas ar neurologinis sutrikimas, gydomas vaistais.
Naktinis valgymas miegant
Žinoma, mes galime suvaldyti savo alkio jausmą, kai esame prabudę, tačiau ką daryti, kai miegame? Žmonės, kurie kenčia nuo naktinio valgymo miegant, prabudę ryte beveik neatsimena savo poelgių. Kai kurie žmonės miegodami netgi sugeba susipjaustyti produktus arba valgo šaldytą maistą.
Sutrikimas, kurio priežastys iki šiol nėra išaiškintos, pasireiškia per lėtąją miego fazę. Naktinio užkandžiavimo miegant padeda išvengti vaistai, kurie padeda pakelti dopamino kiekį kraujyje, ši medžiaga susijusi su malonumo ir apdovanojimo jausmu.
Seksomnija
1996 metais buvo parašyta pirmoji studija apie seksomniją. Joje aprašyti septyni žmonės ir jų skirtingas seksualinis elgesys miegant: nuo erzinančių (kaip dejonės) iki pavojingų (galinti sužeisti masturbacija) ar kriminalinių (seksualinis išnaudojimas ir prievartavimas).
Iki šio nėra žinoma kas sukelia seksomniją, tačiau mokslininkai ją sieja su stresu, alkoholiu, narkotikais, miego trūkumu.
Nemiga
Nemiga – tai miego sutrikimas, kai žmogus negali užmigti. Ji sukelia nervingumą, negalėjimą susikaupti dienos metu. Ilga nemiga gali būti pavojinga, sukelti aukštą kraujo spaudimą, širdies smūgį ar nutukimą. Šiuolaikinis mokslas mano, kad nemigos priežastys yra psichologinės.
