Gudručio vaistinė

Timas Petraitis. Manipuliavimo vaikais pradžiamokslis

Įspėjimas: jei neturite humoro jausmo, nesuprantate ironijos ir paprastai tekstą suvokiate paraidžiui, šis straipsnis – ne jums.

Taigi, tyčiom ar netyčiom nusprendėte susilaukti vaikų. Iš karto perspėsiu: vaiko auginimas – darbas ne iš lengvųjų. Net jei į kitus darbus savo gyvenime pažiūrite pro pirštus, į pastarąjį taip žiūrėti nepatartina. Šis trumpas elementorius supažindins su elementariomis vaikų auklėjimo tiesomis ir garantuos nerūpestingą senatvę. Vaikas bus šalia, vandens stiklinę gausit.

1. Vaikas neturi užaugti. „Mes žinome geriau.“

Vaikui gimus, tėvams tenka visa atsakomybė už jį. Yra autorių (E. Shostrom), teigiančių, kad vaikas suauga tada, kai ima atsakyti už savo poelgius 100 proc. Nesąmonė. Vaikas negali užaugti. Jei norite vandens senatvėje, jis turi nuolat priklausyti nuo jūsų. Nesavarankiškumas ir silpnumas turi atsimušti į jūsų tvirtą stotą. Ugdykite priklausymą akcentuodami vaiko nekompetenciją. Įdiekite vaikui netikėjimą, kad jis gali pats susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais. Pasaulį nuolat vaizduokite pilną jam neįveikiamų pavojų ir neišsprendžiamų užduočių. Atvirai džiaukitės, jei vaikas dėl bet kokio menkniekio bėga tartis ir prašyti patarimo. Jam prisivirus košės, nedvejodami išsrėbkite. Tokiu atveju prieraišumas garantuotas. Tampate saugia užuovėja nuo nepalankių gyvenimo vėjų, namo jis niekada nepasistatys.

2. Vaikas – jūsų dalis. „, bet juk tai liečia visą mūsų šeimą.“

Gimęs vaikas rodys kaprizus. Kelsis kada panorėjęs, sysios kur papuola, rėks šauks ir pan. Iš principo, vaikas negerbia tėvų ir elgiasi kaip tinkamas. Tai reikia pakeisti. Vaikas turi daryti taip, kaip nori tėvai. Kakoti ten, kur bus parodyta. Miegoti kaip normalūs žmonės ir t. t. Svarbiausia, kad atžala įsisąmonintų, jog tėra natūrali jūsų tąsa. Kai kurie autoriai (S. Ferenczi) teigia, kad vaikas – tai dirbtinė jūsų galūnė (pavyzdžiui, trečia ranka). Tiesa, jie kažkodėl kalba apie žalą vaikui, bet maža ką kas kalba.

Atidžiai žiūrėkite, kad vaikui nešautų į galvą mintis (gal ko prisiskaičius?), jog jis yra autonomiška būtybė. Gimė į pasaulį ne sava valia, bet užtat dabar gali daryti kaip tinkamas. Visiškas kliedesys. Geriausia kontratakuoti egoizmu. Būti autonomiškam – tai tas pats, kas būti egoistu. Negerbti kitų, siekti naudos tik sau. Nusispjauti į senstančių tėvų prašymus. Taip pat galite parodyti, kiek daug jums kainuoja derintis prie jo įnorių. Jūs gi jau ne pirmos jaunystės, lankstumą seniai praradot. Ar negalėtų jis labiau pasistengti? Juk tiek daug dėl jo padarėte!

3. Geras vaikas nepyksta. „Kodėl tu mane skaudini?“

Geriausiai veikia, jei daro mama. Tėvas turėtų išlikti jėgos etalonu, o silpnus nervus geriausia demonstruoti moteriškai šeimos pusei. Čia svarbiausia vaiką įtikinti, kad jis turi magiškų galių savo elgesiu sukelti mamai nepakeliamą skausmą. Geriausias ginklas – ne visai tylus verksmas savo kambaryje. Vaikui paklausus: „Ar kas negerai?“,  viskas turi būti „gerai“.

Mažiau efektyvus, bet veiksmingas – žodinis skausmo demonstravimas: „Jei dar rūkysi, gausiu širdies smūgį“, „Mes čia stengiamės, korepetitorius samdom, o tu… kaip 8, taip 8.“ Labai subtiliai valdykite vaiko pyktį. Yra autorių (A. Miller), samprotaujančių, kad vaikas atsiskiria nuo tėvų neapykantos jėga, todėl žūtbūt negalima leisti vaikui kaip reikiant įsipykti. Geriausia, kad jis suprastų, jog kuo labiau pyksta, tuo labiau mama kenčia. Čia toks įdomus paradoksas. Realiai jūs valdote vaiką, bet iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad būtent vaikas yra didžiausias siaubūnas. Praktiškai bet koks atžalos poelgis gali perverti jums širdį peiliu. Savaime suprantama, jums palikta teisė nuspręsti, kuris būtent…

4. Atviras vaiko žeminimas. „Idiote tu.“

Labiau tinka tėvams. Dar tinka vienišoms motinoms. Kaip ir pirmos taisyklės atveju akcentuokite vaiko mažumą, nesavarankiškumą, silpnumą. Tinkama priemonė aktyviems, drąsiems, stipriems vaikams. Darykite be užuolankų, tiesiai šviesiai. Vaikas liurbis, nevykėlis, priklausomas nuo jūsų nebrendila. Taikyti šią priemonę geriausia, kai vaikas sugalvoja kokią nors nesąmonę: nedaryti paskirtų namų ruošos darbų, turėti tatuiruotę, pradeda kelti balsą. Vaiką reikia išgąsdinti. Iš tikrųjų. Galite improvizuoti ir sakyti, kad nurausite jam galvą, sugniuždysite kaip žmogų ir pan. Pavyzdinį pritaikymą rasite filme „Shine“ (1996). Ten tėvas neapsikentęs prilupa sūnų, o paskui apkabina ir sako, kad niekas gyvenime jo taip nemylės kaip šeima. Išties tinkamas pavyzdys. Jei silpnumo akimirką pasijusite blogu tėvu, vykite šalin tokias mintis. Dievas tik vaikams nurodė gerbti savo tėvą ir motiną, jus paliko ramybėj. Pamiršau pridėti: keiksmažodžiai irgi tinka.

5. Tėvų mirties ginklas. „Prie mano kapo pasigailėsi.“

Jei pavyko įdiegti vaikui mažumo jausmą ir priklausomybę, tada tai – garantuotas ginklas. Naudokite kraštutiniu atveju, kai niekas nebeveikia. Tinka užaugusiems vaikams (ar net anūkams), kai sulaukėte gyvenimo saulėlydžio. „Jau man viską sopa, turbūt greit mirsiu… Per dienas tik sėdžiu ir laukiu tavo skambučio.“ „Tu vis dirbi, vis išvykęs. Žiūrėk, kad paskui netektų gailėtis, kai manęs jau nebebus.“ Čia slypi vaiko galutinio atsiskyrimo pavojus. Jei šie žodžiai vaiko nepaveiks, nieko efektyvesnio iš savo arsenalo neištrauksite. Tiesa, sumanesniems vaikams ši manipuliacija – jūsų kapituliacijos simbolis.

Paskutinė pamoka: jei tik kils mintis, kad nepriklausomas vaikas gali savo noru jumis pasirūpinti senatvėje, pabendrauti, kad gali pats domėtis, kaip jūs gyvenate, ginkite tokią mintį kuo toliau. Jei būsite paprastas mylintis tėvas, garantuotai liksite vienas ir vandenį senatvėje teks neštis pačiam. O kur dar galybės jausmas. Kas gi, jei ne priklausomi vaikai, padės jums pasijausti stipriu, galingu žmogumi? Pilnaverčiu visuomenės nariu?

Rekomenduojama literatūra ir filmas: E. Shostrom „Man, the manipulator“, 1979; A. Miller „Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška“, 2011; „Shine“, 1996, rež. S. Hicks.

TAIP PAT SKAITYKITE