Nobel biocare

Tik moterų reikalas ar nauja realybė? Teisė į „ciklo“ atostogas

Menstruacijos

Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, pernai įteisinusi moterims teisę į mokamas 3–5 dienų menstruacijų atostogas, gavus gydytojo patvirtinančią pažymą. Ar galime tikėtis sulaukti tokio sprendimo ir Lietuvoje?

Atostogas dėl skausmingų mėnesinių, medicinoje vadinamų dismenorėja, dar 2017 m. įtvirtino Zambija, ji tapo pirmąja Afrikos valstybe, kurioje visoms darbuotojoms moterims kiekvieną mėnesį suteikiama menstruacijų atostogų diena, nereikalaujant medicininės pažymos ar darbdavio paaiškinimo. Indonezijoje įtvirtinta menstruacijų atostogų politika, pagal kurią skausmus patiriančios darbuotojos gali nedirbti pirmas dvi ciklo dienas. Kitose Azijos šalyse, įskaitant Japoniją, Taivaną ir Pietų Korėją, mėnesinių ciklo metu darbuotojoms kas mėnesį suteikiama laisva diena, o Vietname mėnesinių ciklo metu kasdien suteikiama papildoma 30 minučių pertrauka. Šia tema vis plačiau kalbama ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje.

Ar Ispanijos pavyzdys taps siektinas ir sektinas kitoms ES šalims? O gal mėnesinių tema ir toliau bus laikoma tik moterų reikalu ir visuomenės tabu?

Kenčia labai daug moterų

Gydytoja akušerė ginekologė dr. Virginija Paliulytė sako, kad dismenorėja – tai pilvo apačios (dubens) skausmas prieš pat prasidedant mėnesinėms ar jų metu. Dažniausias ir paprasčiausias dismenorėjos apibūdinimas yra skausmingos mėnesinės. Anot medikės, įvairių studijų duomenimis, per menstruacijas dismenorėja paliečia 45–95 proc. moterų, iš kurių labai stiprus skausmas vargina 2–29 proc. Dismenorėja įvardijama kaip viena dažniausių mokymo įstaigų ar darbo nelankymo priežasčių. Apie 1/3–1/2 merginų ir moterų, kurias vargina skausmingos mėnesinės, praleidžia mokslo ar darbo dienas. Esant dismenorėjai taip nutinka bent kartą per mėnesinių ciklą.

„Dismenorėja dažniausiai pasireiškia ypač stipriu pilvo apačios skausmu. Be šio skausmo, neretai merginas ir moteris vargina gretutiniai simptomai: prakaitavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir šaltkrėtis. Taigi esant tokiems simptomams žymiai blogėja gyvenimo kokybė, mažėja darbingumas, fizinis aktyvumas, moterys jaučia psichologinį stresą“, – pasakoja akušerė ginekologė dr. Virginija Paliulytė. Medikamentiniai gydymo būdai yra patys efektyviausi ir stipriai pagerina moterų gyvenimo kokybę. Žinoma, ne visoms pacientėms galima skirti medikamentinį gydymą dėl galimo šalutinio poveikio ar dėl to, kad toks gydymas netinka. Taip pat didelė dalis pacienčių apskritai vengia bet kokių medikamentų, ypač hormoninių.

Kaip alternatyva (ypač jei moteriai medikamentinis gydymas yra netaikytinas) gali būti rekomenduojama nemedikamentinė pagalba: šilumos terapija, gyvenimo būdo keitimas (reguliariai mankštintis, nerūkyti), dieta (tomis dienomis vengti kavos, aštraus, sunkaus maisto, gerti daug vandens), įvairios fizioterapinės procedūros (transkutaninė nervų stimuliacija), akupunktūra, akupresūra. Visi nemedikamentiniai gydymo būdai paprastai tik sumažina dismenorėjos simptomus, bet visiškai jų nepanaikina.

Gydytojos nuomone, vertinant, kiek moterų kenčia nuo dismenorėjos simptomų ir kaip sumažėja jų darbingumas, tikrai būtų etiška svarstyti, kad bent kartą per mėnesį šioms moterims būtų suteikta teisė pasinaudoti lengvata dėl dismenorėjos. Gydytojai tikrai pritaria, kad paauglėms dėl ypač skausmingų mėnesinių nereikėtų lankyti kūno kultūros pačiomis sunkiausiomis dienomis.

„Dismenorėjos skausmą neretai lydi kiti simptomai (gausus kraujavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas), su kuriais dorotis darbo vietoje ar mokykloje tiesiog nėra galimybių, todėl pritarčiau, kad moteriai turėtų būti sudaromos sąlygos tokiomis dienomis dirbti ar mokytis iš namų arba turėti poilsio dieną. Jei bent kartą per mėnesį tokius skausmus ir diskomfortą pajaustų bet kuris vyras, suprastų, kad dirbti praktiškai neįmanoma, nes kas keletą minučių reikia bėgti į tualetą, jausti skausmus, kovoti su pykinimu ar migrena, o kaip tą daryti, jei prieš tave sėdi klientas, kurį turi aptarnauti“, – apie simptomus pasakoja gyd. dr. Virginija Paliulytė.

Teisė į diagnozę

Anot advokatų kontoros „Glimstedt“ advokato Artūro Tuklerio, nors dismenorėja yra medicininė būklė, kurios metu moterys gali patirti įvairių nemalonių simptomų, tačiau Lietuvoje dėl dismenorėjos diagnozės nedarbingumo pažymėjimas arba apskritai neišduodamas (nes mėnesinės savaime nėra liga ar sutrikimas), arba išduodamas kitokiu (ne dismenorėjos) pagrindu, pavyzdžiui, įrašant kitą diagnozę.

„Taip yra ne todėl, kad sveikatos priežiūros specialistai nesuprastų dismenorėjos sukeliamų neigiamų pasekmių, bet dėl baimės, kad toks sveikatos priežiūros specialisto išduotas nedarbingumo pažymėjimas vėliau bus panaikintas atitinkamų subjektų ar institucijų ir (arba) tokio sveikatos priežiūros specialisto atžvilgiu bus taikoma atitinkama atsakomybė“, – teigia jis.

Pasak Artūro Tuklerio, teisine prasme menstruacijų atostogos galėtų būti suprantamos kaip atostogos, papildomos poilsio dienos ir pan., suteikiamos darbo teisinių santykių pagrindu; arba kaip laikinasis nedarbingumas. Tuo tarpu darbdaviai, žinodami egzistuojančią problematiką, gali imtis tam tikrų priemonių ir savarankiškai, pavyzdžiui, sudaryti galimybę dirbti nuotoliu, lanksčiau organizuoti darbo laiką ir pan.

„Kadangi vis labiau kalbama apie žmogaus ir atskirų grupių teises, galimybes ir t. t., menstruacijų atostogų įteisinimo klausimas kada nors gali būti iškeltas ir Lietuvoje“, – neabejoja advokatų kontoros „Glimstedt“ darbo teisės ekspertas, advokatas Artūras Tukleris.

TAIP PAT SKAITYKITE