Ūkininkai apie inhibitorines medžiagas žino tikrai nemažai, tačiau jų piene vis tiek aptinkama. Kodėl taip atsitinka ir kaip jų išvengti, konsultuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.
Kokios medžiagos laikomos inhibitoriais?
Inhibitorinės medžiagos – valymo, dezinfekavimo bei gydymo priemonių likučiai, galintys turėti toksinį arba alergizuojantį poveikį žmogaus organizmui. Praktikoje aptinkamos įvairios jų medžiagos, pavyzdžiui, chloramfenikolis, kuris veterinarijoje ES valstybėse uždraustas naudoti nuo 1997 metų. Tačiau jis gana plačiai naudojamas žmonėms gydyti. Vienas chloramfenikolio atsiradimo šaltinių yra Sintomicino tepalas, naudojamas sutrūkinėjusiems speniams ir rankoms gydyti. Ne visi pieno gamintojai žino, kad šis tepalas ir yra chloramfenikolis. Šios cheminės medžiagos likučiai po panaudojimo gali būti aptinkami net 5–7 dienas. Tetraciklinas – taip pat naudojamas gydyti, tačiau netinkamai naudojant (per dideliais kiekiais, nesuderinus su veterinarijos gydytoju, neišlaukus tam tikro laiko po gydymo) piene nustatomi šių antibiotikų likučiai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo sugriežtintas chloramfenikolio bei tetraciklino kontrolės programas. Jų tikslas – numatyti prevencijos priemones. Laboratorijoje ištyrus mėginius, analizuojama, kurioje pieno gaminimo grandyje galėjo patekti chloramfenikolio ar tetraciklino, tikrinamas pieno gamintojo ūkis, savikontrolės sistema, kaip naudojami veterinariniai vaistai.
Kokiais keliais nepageidaujamos medžiagos patenka į pieną?
Inhibitorinių medžiagų patekimo į pieną keliai yra labai įvairūs. Gyvulių gydymas vaistais, įsigytais be naudojimo instrukcijos arba naudojant ne pagal instrukcijoje nurodytas rekomendacijas. Nekokybiški, supeliję pašarai arba pašarai, duodami ne toms gyvulių grupėms, kurioms jie skirti. Taip pat viena priežasčių gali būti gyvulių girdymas netinkamu vandeniu, netinkamų tepalų naudojimas rankoms ir speniams gydyti, plovimo priemonių, neskirtų naudoti pieno pramonėje, naudojimas ar nepakankamas melžimo ir pieno laikymo įrangos praplovimas geriamuoju vandeniu. Inhibitorinių medžiagų gali patekti ir ganant karves šalia miškų, apdorotų cheminėmis medžiagomis nuo kenkėjų ir ligų, ar neseniai tręštose ganyklose.
Kodėl jų negali būti daugiau nei leidžia reikalavimai?
Inhibitoriai žalingi žmonių sveikatai. Kita ne mažiau svarbi priežastis, dėl ko būtina inhibitorinių medžiagų kontrolė, yra ekonominė. Beveik visos įmonės savo produkciją eksportuoja į ES ar kitas šalis, kurios labai kruopščiai kontroliuoja įvežamos produkcijos saugą ir kokybę. Nustačius produkcijoje kenksmingų medžiagų, uždraudžiamas eksportas. Aptikus jų žaliame piene, uždraudžiama naudoti pieną ir realizuoti maistui pagamintus šio pieno produktus. Netinkamai atlikus kontrolę pirminėje grandyje, tenka patirti dar didesnių nuostolių naikinant jau pagamintus produktus. Todėl patys pieno gamintojai, perdirbimo įmonių atsakingi specialistai turi analizuoti inhibitorių atsiradimo priežastis ir ieškoti būdų joms šalinti. Būtina labai griežtai ir kruopščiai kontroliuoti žaliavą, kad galutinis produktas būtų saugus.
Kada į pieninę galima tiekti gydyto gyvulio pieną?
Gydytų gyvulių pieną galima tiekti į supirkimo įmonę arba naudoti pieno produktų gamybai tik pasibaigus vaistų, naudotų gyvuliams gydyti, vadinamajam išlaukos laikotarpiui. Jis visada nurodomas vaistų naudojimo instrukcijoje. Parduoti pieną karvių gydymo metu neleidžiama, nes pienas gali būti užterštas, ir atlikus tyrimą VĮ „Pieno tyrimai”, jame bus nustatyta inhibitorinių medžiagų. Siekiant išvengti inhibitorinių medžiagų patekimo, pieno perdirbimo įmonės, be privalomųjų žalio pieno tyrimų dėl inhibitorinių medžiagų (t. y. 2 kartus per mėnesį), privalo ištirti VĮ „Pieno tyrimai” laboratorijoje visą žalią pieną iš kiekvieno pieną parduodančio ūkio bei kiekvieno pienvežio talpyk los. Tyrimai atliekami sparčiaisiais ir ilgaisiais (jautresniais) metodais – iš bendrųjų įmonės pieno talpyklų. Savikontrolės tyrimus įmonės atlieka savo laboratorijose, VĮ „Pieno tyrimai” bei Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
