90 proc. apklaustų tėvų, kurių vaikai lanko darželį ar mokyklą, teigia, kad dažniausiai informaciją apie ikimokyklinį ar priešmokyklinį ugdymą jie gauna iš darželio ar mokyklos.
Tai parodė Šiaulių universiteto mokslininkų (vadovė prof. Audronė Juodaitytė) atliktas tyrimas „Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis”.
Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti gyventojų gaunamos informacijos apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei švietimo pagalbą prieinamumą, veiksmingumą, pateikti kitų šalių patirtį. Buvo apklausti tėvai, kurių vaikai lanko darželius, tėvai, kurių vaikai nelanko, mokyklų (darželių) vadovai, pedagogai ir savivaldybių darbuotojai.
Tyrimas parodė, kad kitų šalių – Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės – patirtis informuojant tėvus gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Šiose šalyse informaciją tėvams dažniausiai teikia vietos valdžios įstaigos, socialiniai centrai, merijos. Informacija teikiama tėvų darbo vietose – paruošiami paketai „parama šeimoms”, viešose vietose (prekybos centruose), per spaudą, internetu ir kt. Tėvams taip pat sudaromos galimybės keistis informacija – rengiami atviri vakarai, daromi vaizdo įrašai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir namuose, ir pan.
Lietuvoje tėvai, kurių vaikai nelanko darželio, teigia, kad jie informaciją gauna iš įvairių šaltinių: pažįstamų, vyresniųjų savo vaikų, spaudoje ir kt. Per 50 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokios informacijos jie gauna internetu ar skaitydami literatūrą apie vaikų ugdymą. Informacijos tokiu būdu ieško daugiausia miestuose gyvenantys tėvai. Kaime gyvenantys tėvai informaciją dažniausiai gauna skrajučių forma. Kaimuose gyvenantys tėvai pažymėjo, kad rečiau sulaukia informacijos iš savivaldybės. Per 80 proc. tėvų, kurių vaikai nelanko ikimokyklinės įstaigos ar priešmokyklinės grupės, pageidauja, kad informacija jiems būtų suteikiama žodžiu individualių susitikimų metu. Beveik 40 proc. apklaustų tėvų, kurių vaikai nelanko darželio ar mokyklos, neatvyksta į informacinio pobūdžio renginius dėl informacijos stokos (nežino, kur renginys vyksta, ir pan.).
Iš tyrimo paaiškėjo, kad mūsų šalyje tėvus labiausiai domintų informacija, susijusi tik su konkrečiu vaiku. Mažiau tėvus domina informacija apie grupę, kurią lanko vaikas, darželį, politiką šioje srityje, informacija, susijusi su vaiko amžiaus tarpsniu. Taip pat atsiskleidė kaime ir mieste gyvenančių šeimų informacijos poreikio skirtumai. Kaimuose gyvenantiems tėvams mažiau svarbi informacija apie švietimo, ugdymo procesą, svarbesnė – apie vaikų poreikius.
Tyrėjai ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovams, savivaldybių darbuotojams rekomenduoja periodiškai tirti tėvų poreikius ir pagal tai numatyti informavimo tikslus, turinį, formas. Informuojant taip pat patariama atsižvelgti į šeimos struktūrą, tėvų užimtumą, kur gyvena – mieste ar kaime, nes tyrėjai šiose grupėse nustatė tam tikrus informacijos poreikio skirtumus.
