Spalio 1 d., Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Klaipėdos universitete pristatyti unikalaus projekto, skirto gerinti senjorų sveikatą, rezultatai.
Klaipėdoje šią vasarą įgyvendinta unikali senjorų mankštų programa, sujungusi fizinį aktyvumą ir mokslišką sveikatos pokyčių vertinimą.
Prie iniciatyvos organizavimo ir įgyvendinimo jungėsi Uosto poliklinika, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos valstybinė kolegija, o projekto partneris „Biofarmacija“ senjorus aprūpino vitaminais bei elektrolitais, padėjusiais palaikyti energiją ir gerą savijautą.
Pirmą kartą rengtoje programoje fiziniai užsiėmimai buvo derinami su išsamiais sveikatos tyrimais ir testais, todėl pokyčius galima stebėti ne tik pagal pagerėjusią dalyvių nuotaiką ar energijos kiekį, bet ir remiantis aiškiais skaičiais.
Esminiai pokyčiai, kuriuos parodė tyrimai
Prieš prasidedant mankštoms senjorai atliko įvairius testus – vertinta pusiausvyra, raumenų jėga, darbingumas, kritimo rizika, atlikti kraujo tyrimai. Pasibaigus programai visi tyrimai pakartoti, o gauti rezultatai atskleidė akivaizdžius sveikatos pagerėjimus.
„Atlikus reikiamus skaičiavimus pastebėta, jog sumažėjo vidinių riebalų kiekis, kuris labiausiai kenkia sveikatai. Taip pat ženkliai – net 62 % – pagerėjo darbinė atmintis, teigiamai pakito žingsnio greitis (+8 %) ir ilgis (+4 %), o tai rodo tvirtesnį ir stabilesnį žingsnį. Į gerąją pusę pakito ir bendro judėjimo greitis, kojų jėga, pečių bei liemens lankstumas,“ – teigia Uosto poliklinikos reabilitacijos skyriaus vadovas Dovydas Anglickas.
Jam pritaria ir Klaipėdos universiteto dr. Laura Žalienė: „Kiekvienas pratimas buvo parinktas taip, kad būtų saugus, bet kartu skatintų fizinį progresą. Mūsų tikslas – ne tik pagerinti rodiklius, bet ir išmokyti žmones judėti savarankiškai. Gauti skaičiai kalba patys už save – judėjimas gali tapti tokia pat veiksminga ar net veiksmingesne prevencine priemone negu vaistai. Senjorai parodė, kad pradėti rūpintis sveikata niekada nevėlu.“
Rekomendacijos senjorams – aiškios ir pagrįstos
Daugelis dalyvių pabrėžė, kad jau po kelių savaičių pradėjo jaustis tvirčiau ir labiau pasitikėti savimi kasdienėse situacijose: lipant laiptais, stovint viešajame transporte ar keliantis iš kėdės. Tokie pokyčiai yra ne mažiau reikšmingi nei pagerėję laboratoriniai tyrimai.
Specialistų teigimu, gyvenimo kokybę gali pagerinti paprasti kasdieniai įpročiai:
- atsakingesni maisto pasirinkimai;
- kasdienis bent 30 min. trukmės judėjimas;
- protiniai pratimai, kaip kryžiažodžiai ar dainų žodžių mokymasis.
„Pusiausvyra, raumenų jėga, protiniai gebėjimai ir teisingai pasirinktas maistas tiesiogiai susiję su savarankiškumu. Kuo žmogus stipresnis, tuo mažesnė tikimybė, kad jam reikės pagalbos kasdienėje veikloje. Šio projekto rezultatai labai aiškiai parodė, kad derinant sveikesnę mitybą ir paprastus judėjimo pratimus, kiekvienas galime gyventi paprasčiau,“ – sako D. Anglickas.
Pamatas ateities programoms
Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia šio projekto vertė – sukurtas modelis, kurį galima pritaikyti ir kituose Lietuvos miestuose. Jis parodė, kad fizinis aktyvumas senjorams gali būti organizuojamas ne tik kaip laisvalaikio veikla, bet kaip sisteminga, mokslu grįsta, sveikatos stiprinimo priemonė.
„Mūsų tikslas – kad tokios mankštos taptų kasdienybe kuo platesniam vyresnio amžiaus žmonių ratui. Matydami skaičius ir dalyvių patirtis galime drąsiai sakyti, kad tai veikia,“ – apibendrina projekto iniciatoriai.
