Nesaugiais gaminiais ir Europoje, ir Lietuvoje dažniausiai pripažįstami žaislai, keliantys pavojų, kad vaikas juos prarys, susižeis ar net pasismaugs, teigia už ne maisto produktų kokybę atsakingos institucijos.
„Kiekvienais metais pavojingų gaminių nustatoma vis daugiau, nes reikalavimai saugai vis didėja, ribojama vis daugiau medžiagų, keliami nauji mechaniniai reikalavimai”, – teigia Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovė Vitalija Skrinskienė.
„Lietuvoje skaičius didėja, praėjusiais metais buvo nustatyti 79 nesaugūs gaminiai, o šiemet dar nesibaigus metams yra aptikti 92 produktai”, – teigė V. Skrinskienė.
Anot jos, Lietuvoje netinkamų vartoti gaminių skaičius auga ne dėl augančio vartotojų atidumo. „Dažniau informaciją gauname per suplanuotus patikrinimus, o iš vartotojų – kur kas rečiau. Vartotojai atkreipia dėmesį tik nelaimei atsitikus. Per keturis metus į mus du kartus kreiptasi dėl saugos, ir keletą kartų dėl kokybės”, – produktų saugumu suabejojusius vartotojus ant vienos rankos pirštų skaičiavo inspektorė.
Gali pasirodyti paradoksalu, kad pavojingiausi produktai yra skiriami mažiausiesiems. Kodėl taip nutinka? „Žaislai yra skirti vaikams – labiausiai pažeidžiamai vartotojų grupei, ir tokia tendencija yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Iš dalies taip nutinka todėl, kad reikalavimai žaislams gali pasikeisti net kelis kartus per metus, atsirasti vis naujų reikalavimų”, – sako V. Skrinskienė.
Anot Europos komisijos atstovės Vitalijos Povilaitytės, vaikai yra didžiausias visuomenės prioritetas, todėl nacionalinės ir ES institucijos kreipia visas rinkos priežiūros pastangas nustatyti kuo didesniems kiekiams potencialiai pavojingų žaislų.
Jos teigimu, Europoje antri pagal pavojingumą produktai – tekstilės gaminiai ir drabužiai. Tiesa, dažniausiai taip pat skirti vaikams. Vienas dažniausių saugos pažeidimų – per ilgi raišteliai, įsiūti į vaikiškus drabužius. „Jei netoliese nėra suaugusiųjų, vaikas gali į juos įsipainioti ir uždusti”, – teigė V. Povilaitytė.
Lietuvoje vieni dažniausių pažeidimų, išskyrus prekes vaikams – vadinamojoje gaminių, kurie liečiasi su maistu srityje. „Šiemet itin padažnėjo atvejų, kai gaminiai besiliečiantys su maistu, kelia cheminį pavojų – induose, lėkštėse randama pavojingų cheminių medžiagų. Kai indas pažeidžiamas mechaniškai arba nusidėvi, kyla pavojus, kad tokia kenksminga kancerogeninė medžiaga pateks į maistą”, – teigia V. Skrinskienė.
Lietuvoje už netinkamos produkcijos platinimą baudžiami tiekėjai arba gamintojai. Netinkamiems vartoti gaminiams įkliuvus pirmą kartą, bauda siekia nuo 500 iki 5000 Lt, o vėliau – nuo 5000 iki 15 tūkst. Lt. Jei vartotojas patiria žalos, tiekėjas turi atlyginti ir ją.
Abi specialistės pastebėjo, kad pavojaus galime nepastebėti, vos paėmę žaislą į rankas: minkšti žaislai neretai yra nepakankamai tvirtai susiūti ir jų audinys gali išsipešti, patekti vaikui į kvėpavimo takus, prarijus magnetines žaislų detales jos gali susijungti virškinimo trakte, o tada vaikučiui padėtų tik operacija. Skudurinės lėlės gali turėti netvirtai įsiūtas akis, žaisliniai šautuvėliai – per mažas detales arba detalių, kurios nuo aukštos temperatūros užsidega. Pavojingi gali būti net barškučiai, kabinami kūdikių vežimėliuose ar lovytėse: jei jų guma išsitempia per daug, kyla pavojus, kad vaikas į juos įsipainios ir uždus. Taip pat pavojingi nedidelio dydžio žaislai, pagaminti iš brinkstančių medžiagų: jei mažytis banginis pateks į vaiko skrandį, ten jis išbrinks lygiai taip pat, kaip vandenyje.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į žaislus, ypač pagamintus iš brinkstančių medžiagų, yo-yo kamuoliukus ir žaislus su svaidiniais. Prieš duodami bet kokį žaislą vaikui tėvai turėtų atidžiai patikrinti, ar jis neturi smulkių detalių (ypač magnetų), kuriuos vaikas galėtų praryti, ar aštrių briaunų, į kurias galėtų įsipjauti”, – dėmesį atkreipė V. Skrinskienė.
Jos teigimu, pats vartotojas dažniausiai negali įvertinti, ar prekė yra saugi. „Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ekspertai pirmiausia prekes tikrina vizualiai, o jei produktas pasirodo įtartinas, jis atrenkamas laboratoriniams tyrimams”, – teigė ji.
Tarp 30 Europos šalių įdiegtos pranešimų apie pavojingus gaminius sistemos „Rapex” surinktais duomenimis, 52 proc. nesaugių produktų buvo pagaminti Kinijoje, 4 proc. – Vokietijoje, po 3 proc. – Italijoje ir Turkijoje.
Primename: jei įsigijote prekę, kuri kelia abejonių dėl saugumo, turite teisę ją grąžinti pardavėjui ir atgauti pinigus, jei tik turite pirkimo čekį.
