Urinal

Tamsiosios ir šviesiosios mūsų pusės: atvirai apie emocinę sveikatą ir savižudybių prevenciją

Savižudybių prevencija

Sekmadienio popietę Vilnius nusidažė žalsvai mėlyna ir violetine spalvomis, kuomet socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ visuomenės narius kvietė atviram pokalbiui apie emocinę sveikatą. Ta proga Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko renginys, apibendrinantis psichikos sveikatos problemas ir pabrėžiantis savižudybių prevencijos svarbumą.

Susirinkusiųjų laukė dviejų dalių renginys, kurio metu organizatoriai kvietė lankytojus į  nevyriausybinių organizacijų sveikatingumo mugę ir skatino įkurtuose stenduose susipažinti su jų vykdomomis veiklomis, sudalyvauti integruotuose žaidimuose bei plačiau pasidomėti emocinės sveikatos gerove, o tuomet atsidariusioje pokalbių erdvėje leistis į gilesnį tiek sutrikimų, būsenų, tiek pašnekovų ir jų istorijų supratimą.

Minėtoji antroji renginio dalis ir pokalbių erdvės atidarymas prasidėjo nuo pokalbio apie nerimą. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja, psichologė Vaiva Klimaitė ir iniciatyvos įkūrėjas, pokalbių moderatorius Dalius Stankevičius dalinosi mintimis ir įžvalgomis apie šią varginančią būseną. Psichologė paminėjo, kad dažnai nerimas – tai natūralus ir žmogui netgi būtinas jausmas, tačiau retkarčiais – tai problema, galinti tapti sveikatos sutrikimu, veikiančių ne tik emocinę būklę, bet ir atliepiančiu žmogui fiziškai. Pokalbio metu specialistė pabrėžė, kad nerimą kaip psichologinę problemą išspręsti galima, tačiau gydytis reikia sąmoningai. „Dažnai mes tvarkomės su nerimo simptomais, bet nesitvarkome su priežastimi“, – teigė V. Klimaitė ir skatino atrasti būdus, kurie padeda ne tik atitraukti mintis nuo problemų, bet ir suprasti gilesnes nerimo priežastis.

„Gerai dirbti gali tik tas, kuris moka gerai ilsėtis“, – antrojo pokalbio apie perdegimą esmę apibendrino psichiatras prof. Eugenijus Laurinaitis. Profesorius, pasakodamas apie taip visiems reikalingą pusiausvyrą gyvenime, priminė ir daugeliui žinomą taisyklę: 8 val. dienoje turi būti skirtos darbui, 8 val. – miegui ir 8 val. – laisvalaikiui. Šios tartum aiškios formulės pritaikymas realybėje – šiek tiek sudėtingesnis. Apie tokius asmeniniame gyvenime ir darbe pasiektus kraštutinumus pasidalino „ACC Distribution“ valdybos pirmininkas Regimantas Buožius. Norėjęs visiems padėti, būti geriausiu ir sėkmingiausiu, R. Buožius patyrė profesinį perdegimą. Dabar, prisimindamas šį laikotarpį, pašnekovas tai mato, kaip svarbiausią pamoką: „Perdegimas buvo didžiausia dovana, kuri man įvyko“. Toks priverstinis atsitraukimas nuo darbo „ACC Distribution“ valdybos pirmininką paskatino labiau rūpintis fizine sveikata ir išmokė pažinti savo emocijas.

Trečiojo pranešimo metu SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Laura Masiulienė ir Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Gustė Kalanavičiūtė kalbėjo apie psichikos sveikatos raštingumą, į kurio apibrėžimą, pasak pranešėjų, įeina gebėjimas atpažinti psichikos sveikatos problemas bei žinojimas, kur patikimų žinių ieškoti. Renginio metu specialistės pristatė dvi patikimas informacijos apie emocinę ir savižudybių prevenciją svetaines „Pagalba sau“ bei „Tu esi“.

Ketvirtasis atviras pokalbis apie nenorą gyventi palietė itin jautrią psichikos sveikatos ambasadorės, psichoterapeutės Ingos Juodkūnės asmeninę istoriją ir artimą prisilietimą prie savižudybės tematikos. „Net nekėliau klausimo, kaip gyventi toliau“ – pradėdama pasakojimą apie savo ligą prisipažino pašnekovė. Planuojamos savižudybės data, tikslų neturėjimas bei destruktyvus mąstymas – tai faktai, kuriuos I. Juodkūnė paminėjo pokalbio metu gvildendama savo gyvenimo su depresija istoriją, apie kurią viešai nekalbėjo jau dvejus metus. Tam antrino ir pokalbyje dalyvavusi psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorė, lektorė Viktorija Andreikėnaitė, pabrėždama bendruomeniškumo ir vienybės reikalingumą ribinėse situacijose.

Renginio kulminacija – prasmingas dialogas su Juste Arlauskaite aprėpė tiek atlikėjos vaikystės prisiminimus ir jos pačios kuriamą šeimą, tiek skaudžius išgyvenimus ir istorijas apie kamavusią priklausomybę. Atviraudama dainininkė prisiminė prieš beveik dešimtį metų patirtą skaudžiausią gyvenimo pamoką, kuomet didžiąją gyvenimo dalį save suvokusi vien tik kaip balsą, atlikėja jį prarado. Šią patirtį pašnekovė prilygino savotiškai mirčiai, privertusiai ją susimąstyti: „Balso praradimas ir buvo mano dvasinės kelionės pradžia“. Jazzu atviravo, kad kreiptis į aplinkinius ir specialistus, pastebėjus emocinės sveikatos sunkumus, jai niekada nebuvo stigma, todėl dabar yra išbandžiusi daug skirtingų metodų ir atradusi, kas padeda būtent jai. Paskutinį pokalbį ir renginį Jazzu užbaigė dar viena gražia savo mintimi: „Visi mes turime ir tamsią, ir šviesią pusę, bet į tamsą pulti yra lengviau“, taip skatindama susirinkusiuosius ir besiklausančius stengtis bei kovoti dėl savęs, atlikėja patikino, kad šviesos visi savyje turime pakankamai.

Visi norintys išvysti pokalbį su Juste Arlauskaite, tai galės padaryti jau birželio 5 d. „Skirtingos Spalvos“ socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėje www.skirtingosspalvos.lt

TAIP PAT SKAITYKITE