Rawpowders

Du trečdaliai gyventojų prisiima atsakomybę už savo sveikatą, sveikesniems gyvenimo įpročiams trūksta valios ir laikoa

Sveikatos apklausos

Du trečdaliai šalies gyventojų prisiima atsakomybę už savo sveikatą, tačiau ne visi iš jų laikosi sveiko gyvenimo principų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas, atliktas šių metų vasario-kovo mėnesiais. Labiausiai gyventojams gyventi sveikiau koją kiša valios stoka, laiko ir finansų trūkumas. 

Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina savo požiūrį į sveiką gyvenseną ir ko reikėtų, kad daugiau žmonių dėl to įdėtų daugiau pastangų. Iš tyrimo aiškėja, kad 63 proc. respondentų visiškai arba labiau sutinka su teiginiu, kad patys atsakingi už savo sveikatą ir jos būklę. Mažuma  – vos 9 proc. – linkę nurodyti, kad visą atsakomybę už jų sveikatą turi prisiimti kiti.

Be savęs gyventojai dažniausiai atsakingais už savo sveikatą nurodydavo gydytojus (59 proc.), šeimą ir artimuosius (43 proc.), valstybę (30 proc.), darbdavius (22 proc.). Kaip nurodo tyrimą atlikusios įmonės „BERENT Research Baltic“ vadovė, rinkos tyrėja Vaida Bröcher, dažniausiai atsakomybę už savo sveikatą kitiems perleidžia jaunesnio amžiaus respondentai. Tyrimas atskleidė, kad labiausiai už savo sveikatą atsakingi jaučiasi vyresnio amžiaus gyventojai.

 „Pasigilinus, kokio amžiaus gyventojai linkę kitus įvardinti atsakingais už savo sveikatos būklę, identifikavome, kad tai 18–25 m. amžiaus žmonės. Jauni žmonės rečiau susiduria su sveikatos problemomis, yra labiau priklausomi nuo artimųjų, tačiau  žiūrint į ateitį, tai galėtų būti signalas labiau dirbti su jaunąja karta. Juk nuo požiūrio priklauso ir ateities perspektyva – kokį sveikatos kapitalą sukaupsime ateičiai“, – mano tyrimui vadovavusi V. Bröcher.  

Nors du trečdaliai gyventojų įvardino save kaip atsakingais už savo sveikatą, tačiau tik 28 proc. įvertino savo gyvenimo būdą kaip sveiką, dar penktadalis teigė, kad jų gyvenimo būdo tikrai negalima vadinti sveiku. Didžioji dalis apklaustųjų į savo gyvenimo būdą žiūrėjo nuosaikiau.

Tarp priežasčių, kodėl į savo kasdieninį gyvenimą neįtraukia daugiau sveikos gyvensenos įpročių, daugiausiai  tyrimo dalyvių (52 proc.) kaip didžiausią priežastį nurodė nenorą keistis ar valios stoką, taip pat reikšmingi – laiko ir finansų trūkumas.

„Apklausos rezultatai nuteikia optimistiškai. Nors tik ketvirtadalis visuomenės savo gyvenimą įvardina kaip sveiką, tačiau didžioji dalis prisiima atsakomybę už savo sveikatą. Yra prielaidos keistis į gerąją pusę, pradėti įvedinėti vieną ar kitą sveikos gyvensenos elementą, tokį kaip fizinis aktyvumas arba mityba. Jauni žmonės dar sveiki, vyresni jau supranta ligų kainą, iš ten tie reikšmingi skirtumai“, – teigia SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

Iš būdų, kaip palaiko sveiką gyvenimo būdą, dažniausiai paminėti buvo: buvimas gryname ore, rūpestis savo ir artimųjų psichine sveikata, darbo ir poilsio (miego) režimo, nevartojamas ar saikingai vartojamas alkoholis. Mažai dėmesio skiriama prevencinėms sveikatos patikroms, streso kontrolei, o mažiausiai – reguliariam mankštinimuisi ir sportui. 

Apklausa atlikta šių metų vasario-kovo mėnesiais. Jos metu apklausta 1500 respondentų visoje Lietuvoje. Tyrimą, kurio metu buvo klausiama apie gyvenimo būdo ir savo sveikatos nuostatas, atliko UAB „BERENT Research Baltic.

TAIP PAT SKAITYKITE