Hempo

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui vaistininkai atrodo niekam nereikalingi?

Vaistininkai
  1. Matulas teigia, kad daug kur Europos sąjungoje įteisinta nuotolinė farmakotechniko priežiūra. Bet ar tikrai taip? Panagrinėkime, jo minėtas šalis.

Danija. Vienintelė šalis, kurioje yra nuotolinė farmakotechniko priežiūra, bet su specifinėmis sąlygomis ir realiai tik vienoje vaistinėje ji taikoma.

Danijos pavyzdys reikalauja atskiro aptarimo, nes Danijoje yra mažiausias vaistinių skaičius Europoje (8 vaistinės 100 000 gyventojų), kai Lietuvoje yra vienas didžiausių – 47. Danijoje vaistinės privačios, nėra vaistinių tinklų ir viena vaistininkas-vaistinės savininkas gali turėti ne daugiau kaip vieną vaistinę ir 7 filialus. Šalia vaistininkų dirba farmakonomai (farmakotechnikų atitikmuo). Vaistinės darbo metu nuolat privalo būti vaistininkas savininkas arba jo pasamdytas vaistininkas. Vaistinės filiale, kuriame yra išduodami tik receptiniai vaistai, dirba tik farmakonomas, o pagrindinėje vaistinėje visą darbo laiką turi būti vaistininkas. Esant specialioms sąlygoms, Danijos vaistų agentūra gali padaryti išimtį ir išduoti leidimą tam tikrą laiką leisti farmakonomui dirbti be vaistininko ir pagrindinėje vaistinėje, tačiau sudarant galimybę pasikonsultuoti su dvidešimt keturias valandas per parą dirbančios vaistinės vaistininku nuotoliniu būdu.

Danijoje ES direktyva įgyvendinta per reguliavimą, kad farmakonomas gali išduoti vaistus pasikonsultuodamas su vaistininku nuotoliniu būdu tik vaistinių filialuose, kuriuose išduodami tik pagal gydytojo receptus išrašyti vaistai (veikia kaip vaistų išdavimo punktai).

Taigi Danijos atveju farmakonomas gali išduoti vaistinius preparatus prižiūrimas vaistininko tik išimties sąlygomis ir jokiomis sąlygomis jam nesuteikiama teisė teikti informaciją gyventojams apie vaistus ir gydymo būdus, parinkti nereceptinius vaistus ir konsultuoti pacientus.

Suomija. Farmakotechnikai neturi įgaliojimų konsultuoti pacientų receptinių ar nereceptinių vaistų klausimais, jie negali dirbti vaistinėje nesant aukštesnio lygmens vaistininko.

Švedija. Farmakotechnikai yra žemesnio lygmens darbuotojai, turintys profesinį išsilavinimą. Jų parengimas profesinėje mokykloje dažniausiai trunka 1,5 m. Tai nėra valstybės reglamentuojama profesija. Farmakotechnikai vaistinėje gali dirbti tik prižiūrimi vaistininko.

Norvegija. Farmakotechnikas, fiziškai nesant vaistininko vaistinėje gali parduoti tik nereceptinius vaistus, esančius vaistinės savitarnoje. Nuotoline priežiūra yra įvardijama farmakotechniko aptarnaujamo recepto patvirtinimas prie tuo metu vaistinėje fiziškai esančio vaistininko kasos.

Portugalija. Nors farmakotechnikas turi plačias veiklos kompetencijas, vaistininkas privalo prižiūrėti jo veiklą, jis taip pat yra teisiškai atsakingas už farmakotechniko veiklą. Vaistinėje darbo valandomis privalo būti bent vienas vaistininkas, o pasikeisdami vienoje vaistinėje privalo dirbti ne mažiau kaip 2 vaistininkai. Išimtys taikomos mažoms kaimo vaistinėms, esančioms atokesnėse vietose – jose nėra būtinas vaistininko nuolatinis buvimas. Vis dėlto, tokiu atveju yra būtinas vaistinės techninio direktoriaus (director técnico) buvimas. Techninis direktorius yra už patį vaistininką aukštesnė pareigybė, tačiau vaistininkas, pats būdamas vaistinėje, turi teisę jį pavaduoti, o farmakotechnikas – ne. Techninis direktorius atsakingas už visą vaistinės veiklą ir joje priimamus sprendimus, jis užtikrina teisės aktų ir taisyklių bei etikos nuostatų laikymąsi, higienos ir saugumo standartų laikymąsi, tinkamą bei pagrįstą vaistų išdavimą pacientams, medicininių ir kitų produktų kokybę.

Jei tiek daug neatitikimų A. Matulo viešai dėstomoje pozicijoje apie faktus, kuriuos labai lengva patikrinti, kyla natūralus klausimas, kiek tikėti galima kitais jo argumentais? Ir iš kur toks didelis noras Lietuvą padaryti vienintele Europos sąjungos šalimi, kurioje farmakotechnikai dirbtų vaistininko darbą? Ar tik nebus čia pasislėpę vaistinių tinklų motyvai turėti pigią darbo jėgą? Susidaro įspūdis, kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas savaip įsivaizduoja pareigą atstovauti teisėtus Lietuvos žmonių interesus ir tai, kad Lietuva yra Europos sąjungos narė. Visose Europos sąjungos šalių vaistinėse nuolatos dirba vaistininkas ir farmacinė veikla negali būti vykdoma be vaistininko darbo vietoje.

TAIP PAT SKAITYKITE