Kvalifikuota, prieinama ir laiku gaunama pagalba – vienas iš sveikatos reformos siekinių. Nuo pavasario kai kurių rajonų ligoninėse nebeteikiant chirurgijos, reanimacijos ir kt. paslaugų, jas teikiančiųjų ir pacientus transportuojančiųjų sklandus darbas dar labiau lemia, ar kvalifikuoti medikai sulauks savo pacientų iš rajonų, o šie – ar išvys savo gelbėtojus. Patekti į didesnę (ir visas galimybes turinčią ligoninę) norėtų visi, bet kartais kelias iki tokios ligoninės labai tolimas.
Skubi arba jokia?
SAM savo reformų planuose numatė, kad pacientai sklandžiai judės žaliaisiais koridoriais, o skubios pagalbos medikams netaps sudėtingiau atlikti savo pareigą – gelbėti žmonių gyvybes. Kol kas tai labiau siekinys nei realybė.
„Reikia labai gerai veikiančių greitosios pagalbos tarnybų ir priėmimo skyrių, jų medikų susikalbėjimo. Kai to trūksta, pacientai vežami ne tiesiogiai, o aplinkkeliais, – patirtimi pagrįsta Kėdainių ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Ritos Kuodienės nuomonė. – Bėda, kad visai Kauno zonai yra vienintelis reanimobilis. Jį ūmių būklių pacientams ne visuomet iškviesi – susisiekus su klinikomis tenka išgirsti, kad reanimobilis galės atvykti tik po kurio laiko. Jeigu jis atvyks po, tarkime, šešių valandų, kokia nauda insulto ar infarkto ištiktam žmogui? Buvo atvejis, kai žiemą per pusnis reanimobilis važiavo ne dvi, kaip tikėjomės, o keturias valandas.”
Greitukė už papildomą mokestį
Dar vieną reanimobilį turi Kauno GMP. Bet už jį kviečiančioms įstaigoms tenka mokėti. Kai reikia gelbėti gyvybes, juolab darbingų žmonių, mokamas reanimobilis kviečiamas be jokių dvejonių, – pabrėžė R.Kuodienė. Įstaigai tai atneša nuostolių, nes tokių transportavimo paslaugų ligonių kasos nekompensuoja. „Taip už itin sudėtingą darbą ne uždirbame, o pradirbame, – sakė R.Kuodienė. – Bet kai kalba eina apie gyvybę, ne piniginiai nuostoliai svarbiausi. Įsivaizduokite situaciją, kai ir KMUK, ir mokamas GMP reanimobilis išvykę, ir gydytojas supranta, jog ligonis pagalbos nesulauks. Girdime apie naujų traumatologijos padalinių steigimą, bet kol kas, manau, svarbiau išspręsti kritinių būklių pacientų transportavimo į esamus centrus problemas.”
Greičiau ne visuomet geriau
Pasak medikų, skaudu matant situacijas ir pacientus, kurie į gydimo įstaigą patenka pavėluotai. Tarkime, rajono gyventoją ištinka insultas ir iškviesta rajono greitukė nuveža jį į vietos ligoninę. Čia priėmimo skyriuje pasakoma, jog trombolizė neatliekama. Vėl kviečiama greitoji ir ji jau lekia link įstaigos, kur trombolizė galima, neretai – grįžtant tuo pačiu keliu, pro ligonio namus. Ir kai pasiekiamas kelionės tikslas, būna praėjusios trys valandos, arba auksinis laikas, kai trombolizė buvo galima.
Komentaras:
KMUK Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Kęstutis Stašaitis:
„Lemia susiklausymas ir įgūdžiai”
Pagalbą žmogui lemia ne kur ir kokį atstumą jis vežamas, o ar laiku suteikiama pagalba, kurios reikia. Manau, kad pacientas, gyvenantis Kaišiadoryse, Jonavoje ar Jurbarke, kaip ir bet kuris kitas mokesčius mokantis pilietis, gali gauti valstybės garantuojamą kvalifikuotą pagalbą – kaip ir didmiesčių gyventojai. Skubios pagalbos tarnybų medikai turi jiems padėti atsidurti ten, kur tuo metu toji kvalifikuota pagalba teikiama. Šiuo metu labai svarbu spręsti ligonių pristatymo problemas, t.y., reikia stiprinti gabenimo grandį. Tačiau ne automobilių stokojama, o susiklausymo. Greitųjų medikai šiandien aiškiai mato, kokių įgūdžių jiems trūksta, su kokiais pacientais jiems tenka dirbti. Įrangos, mano nuomone, yra pakankamai, reikia daugiau įgūdžių tinkamai ja naudotis, jei trūksta žinių – jų įgyti.
Žalieji koridoriai pasiteisins, jei jais riedės kvalifikuotų ir tokiais siekiančių tapti skubios pagalbos medikų ekipažai. O istorijos, susijusios su atvejais, kai pacientams ir juos lydintiems tenka ilgiau nei būtina palaukti, manau, yra stipriai perdėtos. Nė vienas besikreipiantis nėra išprašomas iš skyriaus neapžiūrėtas, netirtas, nekonsultuotas. Visa tai užima laiko.
