Sveikatos priežiūros išteklių tyrimas rodo, kad gydytojų ir slaugytojų Lietuvoje netrūksta

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) LR sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu už Europos Sąjungos (ES) lėšas atliko Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos” analizę. Tai – didžiausias, detaliausias ir sudėtingiausias sveikatos priežiūros išteklių (gydytojų, slaugytojų ir akušerių) tyrimas kada nors atliktas Lietuvoje. Išsami naujausia situacijos analizė papildyta moksliškai pagrįstomis ateities prognozėmis turėtų tapti geru pagrindu praktikoje diegti ir įgyvendinti konkrečias programas bei direktyvas.

2010 m. rugpjūčio – 2011 m. birželio mėn. atliktas tyrimas parodė, kad gydytojų Lietuvoje kol kas netrūksta. Tyrimą atlikę mokslininkai išskiria tris pagrindinius tai lemiančius veiksnius: prieš dešimtmetį ženkliai padidintas priėmimas į medicinos studijas; gydytojai dirba vidutiniškai didesniu nei vieno etato darbo krūviu; gydytojai suinteresuoti kuo ilgiau išlikti profesijoje. Slaugytojų ar akušerių trūkumo Lietuvoje taip pat nėra dėl ankstesnio gausaus priėmimo į slaugos ir akušerijos studijas, lovų skaičiaus mažėjimo sveikatos priežiūros įstaigose 2001–2009 m. ir medicinos paslaugų specifikos bendruomenėje.

Atliktas tyrimas leidžia nustatyti išvykusių į kitas šalis sveikatos priežiūros specialistų skaičių. Per 6 nuo įstojimo į ES metus (nuo 2004 m. gegužės mėn. iki 2010 m. spalio mėn.) iš Lietuvos išvyko apie 3 proc. medicinos specialistų. Metodiškai laikoma, kad saugus gydytojų migracijos lygis, nedarantis įtakos sveikatos sistemos veiklai – ne daugiau kaip 3 proc. nuo visų turinčių licenciją gydytojų išvykimas per 1 metus. Lietuva laikoma viena iš nedaugelio ES šalių, kuri parengia pakankamą gydytojų skaičių savo sveikatos priežiūros sistemai. Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje virš 30 proc. gydytojų yra atvykę iš kitų šalių. Didesnė problema – netolygus gydytojų pasiskirstymas tarp miesto ir kaimo, didesnis kai kurių specialybių gydytojų poreikis.

Analizė parodo, kad net 20 proc. visų įstojusiųjų į aukštojo medicinos mokslo studijas iš jų pasitraukia, o aukštojo mokslo koleginių akušerijos studijų nebaigia apie 15 proc. visų įstojusiųjų.

Atliekant pilotinį specialistų darbo krūvio („dienos fotografijos”) vertinimo tyrimą sukurtas ir išbandytas specialus kompiuterinis „Specialistų atliekamų veiklų stebėjimo įrankis”, kuris leido pirmą kartą įvertinti specialistų darbo krūvio pasiskirstymą tarp tiesioginės, netiesioginės ir kitų jų veiklų. Taip pat nagrinėti specialistų teises, pareigas, kompetencijas, atsakomybes, funkcijas apibrėžiantys dokumentai, analizuotos jų profesinės plėtros galimybės.

Anot tyrimo autorių, didžiausi iššūkiai sveikatos priežiūros valdymo srityje artimiausioje ateityje – specialistų senėjimas, natūrali jų kaita, pirmakursių medicinos studentų atrankos mechanizmo ir priėmimo tvarkos tobulinimas, išsamių studentų pasitraukimo iš studijų priežasčių kokybinių tyrimų atlikimas ir specialistų tyrimams būtinų duomenų nuolatinio surinkimo mechanizmo sukūrimas.

Daugiau informacijos:
Martynas Marcinkevičius
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas
Tel.: 8 686 92232