XIX amžiuje infarktas buvo reta liga, kuri dažniausiai vargino pagyvenusius kūrybinių profesijų vyrus. Šiandien širdies ir kraujagyslių ligomis serga įvairaus amžiaus žmonės. Ši liga jau seniai peržengė „pagyvenusio” amžiaus ir”kūrybinių” profesijų ribas ir tapo populiariausia diagnoze pasaulyje.
Naujojo amžiaus „epidemija”
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ateityje sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis padaugės dar 20 proc. Priežasčių tokiai niūriai prognozei yra užtektinai.
Didmiesčio tempas. Norinčiųjų praleisti gyvenimą gamtoje pasitaiko vis mažiau. Mes trokštame urbanistinio „rojaus”, kuriame galima išgyventi tik įsiliejus į bendrą didmiesčio tempą. O jis — didelis, nesibaigiantis ir negailestingas. Kas nespėjo, tas pavėlavo — toks akmeninių džiunglių įstatymas. Vydamiesi gerovę ir sėkmę, mes prarandame savo širdies dalelę.
„Žydrosios” planetos problemos. Mes kvėpuojame smalkėmis, geriame chloruotą vandenį ir valgome per daug pesticidų turinčių produktų. Deja, sveikata dėl to negerėja. Ateityje bus dar sunkiau, nes pasaulyje artimiausiu metu bus 50 milijardų žmonių, o tai neišvengiamai pablogins aplinkos būklę.
Gyvenimo būdas. Mes žinome, kad, norėdami būti sveiki, turime daugiau judėti, gerai išsimiegoti, valgyti daržoves ir vaisius. Tačiau miestiečiui, gyvenančiam pagal įtemptą dienotvarkę, tai padaryti tiesiog neįmanoma. Mūsų kasdieniu maistu tapo pusfabrikačiai, hipodinamija, naktinis gyvenimas ir žalingi įpročiai.
„Sunkaus” kelio pradžia
Širdies problemos neprasideda staiga. Tai ilgo ir „tylaus” arterijų teršimo proceso pasekmė. Širdis — organas, kuris negali sau leisti nieko neveikti. Jis dirba be sustojimų, todėl turi būti tinkamai maitinamas. Deguonis ir maistingosios medžiagos patenka į širdį per išsišakojusias koronarines arterijas. Kol sistema dirba darniai, viskas būna gerai.
Tačiau, laikui bėgant, ant kraujagyslių sienelių ima kauptis riebalai (cholesterinas, trigliceridai). Dėl to jų sienelės sustorėja, o dėl sumažėjusio spindžio pablogėja kraujo tekėjimas. Išsivysto visiems žinoma liga — aterosklerozė.
Ši liga pavojinga tuo, kad ilgą laiką nepastebima jokių ligos simptomų. Tuo tarpu aterosklerozė pažeidžia ne tik širdies arterijas, bet ir aortą bei jos atšakas, inkstų arterijas, smegenų kraujagysles (dėl ko ištinka insultas) ir galūnių kraujagysles (atsiranda tirpimas).
Ateroskleroze dažniausiai susergame savo pačių pastangomis. Cholesterinas, reklamuojamas kaip pagrindinis mūsų sveikatos priešas, iš tiesų yra labai reikalingas organizmui. Jis dalyvauja ląstelių, tulžies gamyboje, lytinių hormonų sintezėje. Jį gamina kepenys, antinksčiai, oda ir žarnynas, kitą jo dalį organizmas gauna kartu su maisto produktais. Jei žmogus valgo per daug ir labai riebaus maisto, mažai juda, organizmas negali „sudeginti” kalorijų pertekliaus, ir tuomet šios nesveikos apnašos ima kauptis ant mūsų kraujagyslių sienelių.
Kuo serga širdis
Susirgus ateroskleroze, ima vystytis rimtos širdies ligos. Viena iš pavojingiausių — išeminė širdies liga. „Išemija” reiškia nepakankamą aprūpinimą krauju. Liga gali pasireikšti įvairiais negalavimais:
* stenokardijos priepuoliai, kuriuos sukelia fizinis krūvis (vaikščiojimas, kopimas į kalną, sunkumų nešiojimas, stresas). Dažnai kartu jaučiamas spaudžiantis, slegiantis arba deginantis skausmas krūtinėje, padidėjęs kraujospūdis, staigus prakaitavimas, pulso ir širdies ritmo sutrikimai;
* miokardo infarktas — tai ne kas kita, o širdies raumens nekrozė (apmirimas). Jis ištinka, kai arteriją visiškai užkemša trombas, arba dėl labai susiaurėjusios kraujagyslės, kuri padengta aterosklerotine plokštele. Infarktas paprastai prasideda nuo stipraus ir ilgai trunkančio skausmo krūtinės srityje. Tačiau galimi ir neįprasti simptomai — skausmai skrandžio ir pilvo srityje;
* poinfarktinė kardiosklerozė yra patirto infarkto pasekmė. Apmirę širdies raumens audiniai neatsistato. Vietoj jų atsiranda randuotas audinys, kuris sukelia tam tikrų širdies veiklos sutrikimų. Esant tokiai patologijai, reikia nuolat lankytis pas kardiologą;
* širdies ritmo sutrikimai. Sveiko žmogaus pulsas esant ramybės būklei yra 60-75 tvinksniai per minutę, o fizinio krūvio metu iki 150 tvinksnių per minutę. Kai širdies susitraukimų dažnis sutrinka, ji arba nespėja aprūpinti organizmo krauju, arba nespėja pailsėti;
* širdies nepakankamumas atsiranda tuomet, kai sutrinka organizmo audinių ir organų aprūpinimas krauju. Dėl to kalta ne tik išeminė širdies liga. Priežastys gali būti įvairios: aortos žaizdos, širdies ydos, arterinė hipertenzija, difuzinės plaučių ligos, miokardo distrofija, infarktas. Širdies nepakankamumas pasireiškia galūnių tinimu, dusuliu, virš lūpų atsiranda pamėlęs trikampis, svaigsta galva ir pan.
Sveika širdis — mūsų rankose
Anot žymaus Amerikos kardiologo Polo D.Vaito, širdies ligos iki 80 metų — ne Dievo bausmė, o savo klaidų rezultatas. Širdis — tobuliausias mechanizmas, turinis galimybę dirbti iki 150 metų. Dėl to, kad šis terminas šiuolaikiniam žmogui sutrumpėjo beveik trigubai, didžiąja dalimi kalti esame patys. Jeigu norite prailginti savo širdies jaunystę, reikės įdėti pastangų.
* Daugiau judėkite. Tai geriausias vaistas, kurį sugalvojo žmonija. Lankykite baseiną, sporto salę, šokite, bėgiokite, čiuožinėkite pačiūžomis, vaikščiokite pėstute. Tačiau per dideli krūviai irgi pavojingi.
* Tinkamai maitinkitės. Baimindamiesi cholesterino pertekliaus, visiškai neatsisakykite gyvulinės kilmės riebalų. Jiems skirkite 15-20 proc. savo raciono. Likusius 80 proc. skirkite žuviai, riešutams, augaliniams aliejams ir ląstelienai (grūdams, žalumynams, daržovėms ir vaisiams).
* Planuokite savo dieną taip, kad užtektų laiko ir poilsiui, ir visaverčiam miegui, nes darboholiko gyvenimas gali baigtis ligoninėje.
* Išmokite susigyventi su stresu. Stresinių situacijų niekam nepavyksta išvengti, todėl pasistenkite valdyti savo emocijas. Susitaikykite su tuo, ko negalite pakeisti, ir išmokite atsipalaiduoti.
* Meskite rūkyti. Nikotinas prisideda prie aterosklerozės vystymosi ir gali išprovokuoti infarktą.
* Atsikratykite antsvorio. Kiekvienas nereikalingas kilogramas — tai papildomas krūvis širdžiai. Be to, kontroliuokite cholesterino kiekį kraujyje.
