Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Švedijoje diagnozuotas pirmas per pastaruosius penkerius metus difterijos atvejis. Šia sunkia infekcine liga susirgo 11 metų mergaitė, kilusi iš Somalio. Spalio viduryje mergaitę apžiūrėjo bendrosios praktikos gydytojas dėl gerklės skausmo ir nežymaus karščiavimo. Jai buvo įtartas tonzilitas ir gydymui paskirtas penicilinas. Po savaitės simptomai pranyko.
Tačiau medikai, žinodami, kad mažoji pacientė yra imigrantė, atliko jos gerklės mėginių laboratorinius tyrimus. Nustatyta, kad ligos sukėlėjas – toksigeninė Corynebacterium Diphtheria. Įtarta difterijos diagnozė pasitvirtino.
Visa mergaitės šeima (mama ir septyni broliai bei seserys) buvo ištirti dėl C. Diphtheria nešiojimo ir paskiepyti. Iš visų šeimos narių tik vienam, 12 metų broliui buvo nustatyta teigiamas mėginys C. Diphtheria, tačiau netoksigeninis štamas. Jam paskirtas penicilinas.
Šeima į Švediją atvyko prieš keturias savaites iš Kenijos pabėgėlių stovyklos, giminaičių neturėjo. Nėra duomenų, jog mergaitė per inkubacinį periodą būtų lankiusi mokyklą ar kokį nors dienos priežiūros centrą. Iki šiol nėra užregistruota antrinių šios infekcijos atvejų.
Paskutinį kartą difterijos atvejis Lietuvoje buvo nustatytas šių metų spalio pradžioje, kuomet susirgo Vilniaus rajono gyventojas. Jam diagnozė buvo patvirtinta kliniškai. Iki tol difterijos atvejai Lietuvoje buvo diagnozuoti tik 2008 m. Tuomet buvo užregistruoti du susirgimai difterija, iš kurių vienas baigėsi mirtimi.
„Difterija prasideda bendru negalavimu, blogu apetitu, karščiavimu, nestipriu gerklės skausmu. Tonzilės šiek tiek paburksta, parausta, jas salelėmis ar visas dengia apnašos“, – aiškino ULAC Imunprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Difterijos komplikacijos: širdies paralyžius, intersticinis miokarditas, nefritas, inkstų nepakankamumas, polineuritas, aspiracinė pneumonija. Nuo difterijos miršta 5-10 proc. ligonių.
Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama kaip didelės difterijos rizikos šalis. Latvijoje iki šiol sergamumas šia infekcija didžiausias visame Europos regione.
Gydytoja D.Razmuvienė priminė, kad efektyvi difterijos prevencija – vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių. Penktąja ir šeštąja doze skiepijami 6-7 ir 15-16 metų vaikai. Vėliau sustiprinančios vakcinos dozės suaugusiems skiriamos kas 10 metų. Taigi 26 metų asmuo turėtu pasiskiepyti palaikomąja doze kas 10 metų.
Siekiant apsaugoti gyventojus nuo susirgimų difterija ir stablige, jų komplikacijų bei mirčių, pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, 2009 m. lapkričio mėn. pradėti planiniai suaugusių, vyresnių nei 26 metų amžiaus asmenų, skiepijimai valstybės biudžeto lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
