Daug žmonių mums kelia rūpesčių. Kartais tai įveikiame lengviau, kartais sunkiau. Tačiau daug blogiau, kai pradedame nesusitarti patys su savimi.
Pokalbis su savimi taps malonesnis ir naudingesnis, jei pavyks susitarti, kad priekaištų bus mažiau, pernelyg teisingų pastabų tik tiek, kiek reikia, o protingų išvadų ir paskatinimų daugiau.
Malonios ateities pažadai
Susitarus su savimi dėl malonesnės ateities, pažadėjus, jog nebevarginsime savęs nelaimių vaizdiniais, nebeprogramuosime savo pasąmonės nesėkmei, reikia šį gražų susitarimą pradėti vykdyti.
Neretai manoma, kad pozityviam mąstymui reikia milžiniškų pastangų. Bet jų reikia tiek pat, kiek žlugdančioms mintims. Todėl pradėti taisyti tai, kas knibžda galvoje, galima iš karto. Tai padaryti padės keletas paprastų protinės tvarkos palaikymo principų.
Tikslingas melas sau
Reta moteris ateina į darbą nesipraususi ir nesišukavusi. Savo išore pasirūpina kiekviena, tačiau mąstymo ir jausmų „higienos” daug kas nesilaiko. Ne viena iš ryto būna irzli, pikta ir nekalbi. Nors kartais net neturi šios prastos nuotaikos paaiškinimo. Tiesiog dėl blogo įpročio vis kartoja ir atkartoja tuos pat negatyvius jausmus, juos pateisinančius samprotavimus ir juos stiprinančius vaizdinius.
Sprendimas nėra sudėtingas — tereikia vieną vienintelę savaitę kas dieną ryte apsimesti žvalia, energinga ir patenkinta. Po savaitės apsimesti jau nebereikės. Seną nuotaikų įprotį pakeis naujas, malonesnis. Be abejo, šiuos principus gali taikyti ir vyrai.
Nupūskite neigiamas mintis!
Įprotis gadinti savo gyvenimą gali pasipriešinti malonesniam buvimui su savimi. Surasti savigraužos priežastį ar kaltuosius, kurie supykdė, nėra sunku. Neklusnūs, netvarkingi ir blogai besimokantys vaikai, abejingas meilužis, valdžios planuojami mokesčiai už nežiūrimą televizijos programą, praleistos progos itin pelningai investuoti, reikalaujantis, jog dirbtume daugiau nei galime ir norime, viršininkas ir šimtai kitų, ne mažiau svarbių priežasčių stumia į įprastą nepasitenkinimą savimi ir pasauliu.
Ką daryti su šiomis ir panašiomis mintimis bei jas įtvirtinančiais vaizdiniais? Juos reikia paprasčiausiai nupūsti. Ne mažiau kaip dvidešimt kartų. Geriausiai atidaryti langą, kad giliai įkvėptume gryno oro. Ir tuo pat metu įsivaizduoti, jog tai, kas kėlė nerimą, nuskrenda tolyn. Spartu, lengva ir veiksminga. Kodėl nepabandžius?


























