Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta bene daugiausia žmonių Europos Sąjungoje. Šiemet apsisaugoti nuo šių ligų skirta 400 tūkst. litų daugiau nei pernai.
Anot Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų, nors ir sunkmetis, bet šiemet širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programai skiriama šiek tiek daugiau lėšų – 7,7 mln. litų – nei pernai (7,3 mln. litų). Pirmąjį šių metų pusmetį pagal programą buvo patikrinta 67,8 tūkst. Lietuvos žmonių (pernai per tą patį laikotarpį – 64,4 tūkst. asmenų), panaudota 3,1 mln. litų.
Remdamiesi kelerių metų programos įgyvendinimo patirtimi širdies ir kraujagyslių ligų specialistai šiemet siūlo ją tobulinti, tikslinti pagal programą atliekamus tyrimus.
Prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 60 metų. Norintiesiems sveikatą pasitikrinti poliklinikose nemokamai nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai. Jei jie parodo, kad žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti išsamesnius tyrimus į specializuotus širdies ligų prevencijos padalinius.
Širdies ir kraujagyslių ligų specialistai siūlo, kad pirminėje grandyje, t. y. poliklinikoje, būtų imamas ne kapiliarinis, bet venininis kraujas gliukozės kiekiui nustatyti. Tai užtikrintų tikslesnius tyrimo rezultatus, o už tyrimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo būtų sumokama tiek pat ar net kiek mažiau nei dabar. Gliukozės tolerancijos mėginį, kuris šiuo metu atliekamas specializuotuose padaliniuose, siūloma perkelti į pirminę grandį. Šis tyrimas būtų atliekamas ne kiekvienam patikroje dalyvaujančiam asmeniui, o tiems, kuriems jis būtinas.
Specialistai siūlo mažinti iš pirminės į specializuotą grandį siunčiamų pacientų srautą: siųsti tik tuos pacientus, kuriems įtariamas ar nustatytas metabolinis sindromas – padidėjęs organizmo atsparumas insulinui, hiperinsulinemija (padidėjęs insulino kiekis kraujo plazmoje), tolerancijos gliukozei sutrikimai. Į specializuotus centrus siunčiant tik sunkiausius ligonius, specialistų nuomone, būtų galima sumažinti išlaidas, o sutaupytas lėšas ateityje skirti naujiems, programoje dar nenumatytiems tyrimams apmokėti.
Šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą įgyvendina kur kas daugiau specializuotų širdies ligų prevencijos padalinių. Ją pradėjus tai darė tik du specializuoti padaliniai – Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos ir Kauno medicinos universiteto klinikos, o dabar prie šių gydymo įstaigų prisidėjo Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė, Kauno Dainavos poliklinika, Kauno Kalniečių poliklinika, Klaipėdos sveikatos centras „Šviesmeda” bei Klaipėdos šeimos klinika „Kraujažolė”.
