Nobel biocare

Sunkesnė mokesčių našta rūkaliams negresia

Sveikatos apsaugos ministerijoje vėl pasigirdo kalbų padidinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas rūkaliams, nesaikingai vartojantiems alkoholį, narkomanams, žmonėms su dideliu antsvoriu ar bent padidinti jiems kompensuojamųjų vaistų kainas.

Pinigai iš sveikųjų kišenės

Lietuvos sveikatos viceministrė Nora Ribokienė pripažino, kad kalbos apie tai Sveikatos apsaugos ministerijoje išties nenutyla – jas esą vis primena sveikuolių organizacijos.

„Siūlome pakelti mokesčius žmonėms, kurie piktybiškai laikosi žalingų įpročių arba sumažinti mokesčius sveikiems, savimi besirūpinantiems žmonėms, – teigė Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentas Eligijus Valskis. – 25 metus laikausi sveikuoliško gyvenimo būdo, nė karto nesilankiau sanatorijose, ligoninėse ir nesinaudojau socialinių fondų lėšomis. Tik sąžiningai moku mokestį. Kodėl žmonės, kurie piktybiškai nesirūpina savimi, netiesiogiai ima pinigus iš mano kišenės? Arba gydydamiesi nuo žalingų įpročių vartoja kompensuojamuosius vaistus, bet kartu rūko ar net ligoninėje vartoja alkoholį?”

Sveikuolis siūlo diferencijuoti apdraustųjų įmokas pagal jų gyvenimo būdą – panašiai esą daro kai kurios privačios verslo bendrovės, atlyginimą skiriančios pagal darbuotojo gyvenseną.

Vis dėlto E.Valskis neturi recepto, kaip tokią sistemą galima būtų įdiegti aukščiausiu lygiu ir kaip būtų galima kontroliuoti žmones, deklaruojančius, kad neturi žalingų įpročių.

Paprasčiau – šviesti

N.Ribokienė pripažino, kad tai – patrauklus pasiūlymas, bet padidinti draudimo įmokas žmonėms, turintiems žalingų įpročių, bent kol kas – nerealu.

„Privalomas sveikatos draudimas skiriamas lygiateisiškumo principu, o sveikuolių siūloma diferencijacija jį pažeistų, – viceministrė pastebėjo, kad ši idėja gali padaryti daugiau žalos nei naudos. – O kaip mes kontroliuotume žmones – tam prireiktų papildomų išlaidų. Be to, padidinę mokestį žmonėms, sergantiems priklausomybės ligomis, tarsi patvirtinsime, kad juos baudžiame už ligas.”

Pasak viceministrės, priėmus tokį sprendimą žmonės, turintys žalingų įpročių, bandys juos nuslėpti, nekvies gydytojų, o uždelstas gydymas kainuoja dar brangiau. Tai esą blogai ir patiems žmonėms, ir visai visuomenei.

„Tokia idėja reali savanoriškai mokant už sveikatą privačiuose draudimo fonduose, – pripažino N.Ribokienė. – Geriau nuo vaikystės ugdyti požiūrį į sveiką gyvenimą. Geriau mada tegul tampa tabako, narkotikų ir alkoholio nevartojimas, sveika mityba bei sveikas gyvenimo būdas.”

Bausti vaistų kaina?

Kauno klinikinės ligoninės vidaus ligų skyriaus vedėjas pulmonologas Alfredas Bagdonas netiesiogiai pritarė viceministrės žodžiams: „Tai – nerealu, nors tokių kalbų ir girdėjau, susidursime su žmogaus teisių problema.”

Mediko nuomone, žalingų įpročių turinčius asmenis geriau siūlo bausti finansiškai: padidinti rūkalų kainą, o procentą uždirbtų pinigų skirti švietimui, skatinant nevartoti narkotikų, alkoholio ir gyventi sveikai. Dalį šių lėšų reikėtų skirti sveikatos apsaugai ir gydymui.

A.Bagdono nuomone, įdomesnė ir realiau įgyvendinama mintis – neskirti ar bent padidinti kompensuojamųjų vaistų kainas žmonėms, kurie ir po įspėjimų bei gydymo piktybiškai laikosi žalingų įpročių.

„Ši mintis buvo plačiai aptarinėjama JAV ir kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse, – prisiminė pulmonologas. – Argumentai rimti: kodėl žmonėms, sergantiems obstrukcine lėtine plaučių liga, skiriami brangiai kainuojantys kompensuojamieji vaistai ir jie pretenduoja į visos visuomenės lėšas, tačiau savanoriškai kenkia sau ir neatsisako žalingų įpročių bei sąmoningai save žaloja?”

Problema – kontrolė

A.Bagdonas neslėpė, kad tokiam projektui jis pritartų. Mat vartojant brangius vaistus ir norint sulaukti maksimalaus gydymo efekto viena pagrindinių sąlygų – atsisakyti žalingų įpročių.

N.Ribokienė į pastarąją naujovę žiūri atsargiai: anot jos, būtų neteisinga išskirti vieno žalingo įpročio. Be to, tiek sveikatos politikos kūrėjai, tiek praktikai abejoja, ar būtų įmanoma kontroliuoti asmenis, deklaruojančius, kad neturi žalingų įpročių.

„Reikėtų daug kontrolierių, o tai vėl – didelės išlaidos. Lengviau kontroliuoti žmones su antsvoriu, bet, gavus pažymą, jų svoris vėl gali greitai kisti, – svarstė viceministrė. – Jei mes nuspręstume, kad rūkymas, alkoholis, maistas blogybė – reikėtų kelti mokesčius už šios rūšies produktus, o dalį šių pajamų pervesti sveikatos apsaugai. Tada žmonių sveikata prastės ir kartu lengvės piniginė.”

Merūnas Vitulskis, nerūkantis dainininkas:

Patraukli idėja, kuriai pritarčiau. Ypač dėl kompensuojamųjų vaistų kainų sumažinimo žmonėms, kurie piktybiškai laikosi žalingų įpročių. Narkomanai, kurie gauna dideles nuolaidas pagal metadono programą, vėl vartoja narkotikus, o seneliai neturi pinigų ir jiems kompensuojami toli gražu ne visi vaistai.

Edvardas Volskis, buvęs Vilniaus pypkorių kolegijos prezidentas:

Kategoriškai prieš. Dviratininkui, kuris buvo kaltas, kad pateko po automobilio ratais, ligonių kasos taip pat išmoka pinigus. Ir tokių pavyzdžių – begalė.

Vytautas Juozapaitis, dainininkas, buvęs rūkalius su kelių dešimtmečių stažu, nerūko kelerius metus:

Aš pritarčiau šioms, gal ir drastiškoms, priemonėms. Ypač dėl kompensuojamųjų vaistų kainų padidinimo tiems žmonėms arba nesuteikti kompensuojamųjų vaistų. Kodėl? Žmogaus prigimtinė teisė į orumą, o sveikatos žalojimas – taip pat susijęs su orumu. Bet žmogui niekas nedavė teisės savęs žeminti ir kenkti, nes jis gyvena visuomenėje. Čia pat ir nėščios moterys, ir maži vaikai, kurie rūkymą gali traktuoti kaip jų sveikatos kenkimą. Medikui nesunku atpažinti rūkantį žmogų. Net dainuojantį rūkalių profesionalas gali atpažinti. Be to, tai nesąžininga kitų atžvilgiu. Čia, kai kas nors piktybiškai sukelia avarijas, yra rizikos grupėje ir reikalauja, kad jo draudimo mokestis būtų mažesnis.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE