Kai dėl etatų mažinimo iš darbo buvo atleisti keli kolegos Eglė vis dažniau ėmė nerimauti, kad nebegali suspėti atlikti savo darbų. Naujasis vadovas dažnai keičia nurodymus, kad jos įprasta darbo tvarka griūna – visada stinga laiko, net tiems darbams, kurie anksčiau nekėlė problemų. Kai naujasis vadovas kartą pasiteiravo, kaip jai sekasi, Eglė prisipažino, kad sunku, nes įprato planuoti viską detaliai ir iš anksto. Kai vadovas palinkėjo būti lankstesnei, Eglė dar labiau sutriko, nes mokėjimą planuoti visada laikė vienu savo privalumų.
Pedagogų profesinės raidos centro Socialinės raiškos ir saviraiškos skyriaus vedėja, psichologė
Irena Ramoškaitė:
Streso priežastys gali būti labai skirtingos. Nepalankios aplinkos sąlygos (apšvietimas, triukšmas, nepatogi kėdė ar stalas ir t.t) verčia patirti daugiau įtampos, todėl jaučiamas nuovargis. Tačiau dalis žmonių nemano, kad fizines sąlygas galima keisti, bet iš tikrųjų tai lengviausiai pašalinamos streso priežastys, tik reikia išdrįsti pastumti baldus, perkelti telefono aparatą į kitą vietą, pasukti kompiuterio ekraną ir pan.
Krizės akivaizdoje nemažai žmonių dieną pradeda slegiami nerimo ir įtampos, nesitikėdami nieko gero iš artimųjų, kolegų, draugų.
Pasikeitęs atsakomybės laipsnis daugeliui žmonių taip pat kelia stresą, todėl verta pagalvoti, ar būtina atsakyti už visus darbuotojus. Atsakomybę reikia pasidalinti ir taip įveikti atsakomybės stresą.
Sėkmingas planavimas yra toks, kuris numato atsitiktinumo ir pokyčių galimybes. Planuoti verta tik pačius svarbiausius dalykus.
Tuo tarpu pozityvi gyvenimo nuostata kuria pasitikėjimą savimi, savo galimybėmis, pasitikėjimą kitais, leidžia išgyventi intymumo jausmą tarpusavio santykiuose ir gyventi taip, kaip norėtų kiekvienas mūsų. Tačiau visuomet, kai vienokios ar kitokios būsenos pasirodo per stiprios, žmogus išgyvena nerimą, įtampą, stresą, juolab kad bet kokia gyvenimo situacija vertinama taip asmeniškai ir subjektyviai, kad skirtingi žmonės gali jai suteikti visai kitokius vertinimus. Pavyzdžiui, jubiliejinio gimtadienio šventimą vieni vertina, kaip daug rūpesčių, papildomų darbų reikalaujantį gyvenimo įvykį, o kitiems – įvykis, kuris suteikia galimybę patirti kitų dėmesį, parodyti savo pasiekimus.
Taigi, stresas yra natūrali žmogaus būsena, kuri, kaip stimulas, verčia žmogų veikti, o mažomis dozėmis džiugina, jaudina, suteikia energijos. Bet per stiprus stresas tampa problema. Streso mes negalime išvengti, bet galime įveikti, t.y. pasiekti pusiausvyrą tarp išorės poveikio ir mūsų vidinių reakcijų ir surasti sau tinkamą streso lygį, tokį, kuris suteikia energiją ir motyvaciją veiklai.
