Šiandien mūsų gyvenimo kokybė, regis, yra geriausia nei bet kada anksčiau. Gauname daug informacijos apie tai, kaip veikia mūsų organizmas, ko jam reikia, kas yra palanku ir kas kenkia. Taip pat turime išties nemažai galimybių savimi rūpintis – nuo patikimos medicinos, papildų iki įvairiausių sporto pasirinkimų, sveikatinimo procedūrų ar užsiėmimų.
Visgi šiuolaikinio žmogaus gyvenimas neatsiejamas nuo streso. Drauge su galimybėmis išaugo ir atsakomybių kiekis, juntame spaudimą, nuolatos skubame, bandome tapti geriausia savo versija tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Na, o stresas ir nerimas, kaip visi puikiai žinome, itin kenkia savijautai ir gali būti gausybės susirgimų priežastis.
Tad būtina stengtis sumažinti streso kiekį kasdienybėje ir tinkamai dorotis bei suvaldyti patiriamą stresą ir nerimą. O kokie būdai galėtų padėti? Pasižiūrėkime!
Fiziniai veiksniai streso valdymui
Sveikame kūne – sveika siela, byloja senas antikinis posakis. Tad gali pasirodyti elementaru, tačiau iš tiesų, siekiant mažinti ir valdyti stresą, pradėti verta nuo paprasčiausių fizinių organizmo poreikių.
Vienas iš esminių, žinoma, yra miegas. Miego trūkumas ar nekokybiškas miegas sustiprina ir gilina stresą. Kita vertus, patiriant stresą, neretai nukenčia ir miego kokybė. Kad neužsisuktumėte šiame užbirtame rate, būtina stengtis gerinti miego įpročius.
Svarbu eiti gulti ir keltis daugmaž tuo pačiu metu ir neužmiršti miego higienos: geriau išsimiegoti padės tamsi ir vėsi patalpa, idealu, jei ji skirta tik miegui. Bent valandą iki miego reikėtų vengti ekranų. Veiksminga ir vakaro rutina: gal tai bus šiltas dušas ar vonia, raminanti arbata, ramus, atsipalaiduoti padedantis užsiėmimas, jauki patalynė ir pižama. Žinoma, miegoti svarbu bent septynias, o geriausiai – aštuonias valandas. Ryte taip pat geriausiai keltis vos suskambus žadintuvui (ar išvis be jo) ir pasistengti iš karto pasimėgauti šviesa.
Kita esminė kovos su stresu priemonė yra judėjimas. Reguliariai judant, mažėja įtampa ir nerimas, tampa lengviau atsipalaiduoti, gerėja nuotaika, stiprėja nervų sistema, auga pasitikėjimas savimi, kliūtys atrodo įveikiamos ir nebe tokios reikšmingos. Be to, judėjimas gerina miegą ir bendrą fizinę būklę.
Tiesa, labai svarbu pasirinkti tokį judėjimo būdą, kuris būtų patogus ir patrauklus. Fizinis aktyvumas taip pat turi būti vystomas nuosekliai, vengiant persitempimo, neužsibrėžiant nerealistiškų tikslų. Kitu atveju lauks priešingas rezultatas – stresas, nusivylimas ir nerimas tik didės.
Lengvas pasivaikščiojimas, spartus ėjimas ar bėgiojimas, plaukimas ar joga, sporto salė ar važiavimas dviračiu, krepšinis ar banglentės – svarbiausia, kad fizinis aktyvumas teiktų malonumą ir būtų reguliarus.
Su tuo susijęs ir dar vienas efektyvus streso mažinimo būdas – reguliarus buvimas gryname ore. Bent valanda per dieną lauke, idealiu atveju – gamtoje, gali reikšmingai pagerinti savijautą. Ir visai nesvarbu, koks oras – teigiamas poveikis garantuotas.
Stresą pažaboti gali ir tinkama mityba. Kai nealiname savęs dietomis, turime sveiką santykį su maistu, renkamės maistingus, mūsų organizmui naudingus produktus, jaučiamės sveikesni ir ramesni. Subalansuota, įvairi mityba, mažiau perdirbtų produktų, cukraus, alkoholio, greitųjų angliavandenių reiškia ir mažesnį nerimą, įtampą, mažiau staigios nuotaikų kaitos.
Atkreipkite dėmesį į produktus, turinčius B grupės vitaminų, magnio, omega-3 riebiųjų rūgščių, skaidulų, baltymų ir kitų organizmui naudingų medžiagų – žuvį, riešutus, sėklas, daržoves, ankštinius, pilno grūdo, raugintus produktus. O svarbiausia – valgykite sąmoningai ir mėgaukitės maistu.
Emociniai faktoriai mažesniam stresui
Stresas lygiai taip pat gali būti valdomas ir siekiant gerinti emocinę būklę. Na, o tam ypač svarbus darbo ir asmeninio gyvenimo bei atsakomybių ir laisvalaikio balansas. Jį išlaikyti ne taip ir paprasta. Paradoksalu, bet siekiant balanso, gali kilti dar daugiau streso. Todėl pradėti reikėtų nuo tokių paprastų dalykų kaip laikas sau ir hobiai.
Kad ir kokie užimti būtumėte, nepaprastai svarbu rasti nors šiek tiek laiko veikloms, kurios gali nenešti tiesioginės naudos, bet yra malonios ir atpalaiduojančios. Gal tai kinas, knygos, teatras, muzika, sportas, daržininkystė, rankdarbiai, kolekcionavimas ar net kazino internetu.
Taip pat veiksminga gali būti meditacija ar kitos atsipalaidavimo technikos. Na, o jei stresas nesitraukia, galbūt reikėtų pagalvoti ir apie atsakomybių mažinimą, mokytis brėžti ribas ir tvirtai atsakyti „ne“.
Profesionali pagalba
Gali būti ir taip, kad visi išvardinti būdai neveikia arba tiesiog nesiseka jų veiksmingai pritaikyti. Tokiais atvejais tikrai nereikia savimi nusivilti ar ignoruoti nesitraukiantį stresą. Spendimas gali būti profesionali pagalba – psichologas ar psichoterapeutas padės leistis į darbo su savimi kelionę, kurioje atrasite tikrąsias streso priežastis, išmoksite tinkamai į jį reaguoti.
Žinoma, savijautą taip pat gali pagerinti ir gydytojo paskirti papildai ar vaistai, įsitikinus, kad reikalingos būtent tokios priemonės. Juos vartojant, nepaprastai svarbu neužmiršti ir visų kitų streso valdymo būdų – orientuotų tiek į fizinę, tiek į emocinę sveikatą. Juk tik kompleksinis veikimas atneša geriausius rezultatus.
