Vakar, liepos 24 dieną, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įvyko pasitarimas dėl sveikatingumo teiginių naudojimo reklamuojant bei ženklinant maisto papildus.
Maisto papildai – tai produktai, skirti papildyti įprastą maitinimosi racioną, kurie atskirai ar derinyje su kitomis medžiagomis tampa koncentruotu maistinių ar kitų medžiagų šaltiniu. Šie papildai dažniausiai turi specifinių savybių ir daro fiziologinį poveikį atskiriems žmogaus organams, jų negalima visiškai prilyginti maistui. Tačiau pagal Lietuvoje galiojantį Maisto įstatymą bei higienos normas, ženklinant maisto papildus, draudžiama nurodyti, kad jie turi gydomųjų savybių.
Aptarti iškylančius nesutarimus interpretuojant maisto papildų sveikatingumo teiginius, susirinko trijų valstybės institucijų – Respublikinio mitybos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (registruojančios šiuos papildus), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (kontroliuojančios jų ženklinimą), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (taikančios ekonomines sankcijas dėl neteisingo vartotojų informavimo) atsakingi tarnautojai bei Savigydos pramonės asociacijos ir verslininkų, užsiimančių maisto papildų prekyba, atstovai.
Pasitarime buvo aptarti Europos Tarybos reglamentų bei Lietuvos teisės aktų nuostatų taikymo maisto papildams klausimai. Pagal Europos Tarybos reglamento nuostatas, teiginiai, naudojami maisto papildų ženklinime ar reklamoje, privalo būti pagrįsti viešai pripažintais moksliniais įrodymais, kuriuos atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Kadangi Lietuvoje nacionalinių teiginių, apibrėžiančių sveikatingumo terminus, ženklinant ir reklamuojant maisto papildus, nėra, dėl to kyla įvairių nesusipratimų tarp firmų, prekiaujančių šia produkcija ir kontroliuojančių institucijų atstovų.
Verslininkų teigimu, maisto papildų reglamentavimas Europos Sąjungos šalyse liberalėja, tuo tarpu Lietuvoje taikomi griežčiausi reikalavimai. Jų nuomone, per dideli draudimai sukelia nestabilumą verslo aplinkoje, nesudaro lygių sąlygų konkurencijai, todėl būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp atsakingų valstybės institucijų ir rinkos dalyvių. Firmų, prekiaujančių maisto papildais, atstovai pageidavo išsamesnių teisės aktų išaiškinimų, nurodant takoskyrą tarp gydomojo, fiziologinio ir mitybinio maisto papildų poveikio bei tiksliai įvardinant, kurie teiginiai yra reklama, kurie informaciją teikiantys. Jų nuomone, ženklinant šios rūšies produkciją, būtina atsižvelgti į vartotojų poreikį gauti tinkamą ir pilną informaciją apie perkamą prekę.
Lietuvoje už Europos Tarybos reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą įgyvendinimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, o tiesiogiai – jai pavaldus Respublikinis mitybos centras. Šio centro direktorius Albertas Barzda patvirtino, kad Lietuvoje maisto papildai registruojami ir ženklinami griežtai vadovaujantis veikiančiais teisės aktais, tačiau neprieštaravo, kad kai kurie jų gali būti taisytini. Direktorius teigė, kad tik gavus konkrečias pastabas ir pageidavimus iš verslo atstovų, bus teikiami siūlymai ministerijai keisti ir papildyti galiojančius teisės aktus.
Baigiantis susitikimui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas sakė: „Mūsų tarnyba – kontroliuojanti organizacija, bet vartotojų labui esame pasiruošę būti tarpininkais sprendžiant problemas tarp teisės aktus reguliuojančių valstybės institucijų ir verslo atstovų. Maisto papildų paklausa gyventojų tarpe sparčiai auga. Esame vartotojų interesus ginanti organizacija, todėl turime stengtis, kad Lietuvos žmones pasiektų kuo įvairesnių rūšių, patikimos kokybės ir teisingai paženklinti šie produktai. Bet reikia atsižvelgti ir į rinkos dalyvių pageidavimus, užtikrinti sąlygas tolimesniam sėkmingam jų verslo plėtojimui”.
Pasitarime nuspręsta darbo tvarka per mėnesį pateikti konkrečius siūlymus bei parengti tikslines užduotis galiojantiems teisės aktams taisyti.
