Ūžesį ar zvimbimą ausyse daugelis linkę nurašyti nuovargiui, triukšmui ar stresui, tačiau šis pojūtis gali signalizuoti ir rimtesnius sutrikimus. Specialistai pastebi, kad dėl jo vis dažniau skundžiasi ne tik vyresni, bet ir jaunesni žmonės.
„Spengimas ausyse nėra liga, o simptomas, kuris gali signalizuoti apie įvairius klausos sistemos ar bendros sveikatos sutrikimus. Žmogus gali girdėti ūžimą, zvimbimą, švilpimą ar kitus garsus, nors aplinkoje jokio realaus garso šaltinio nėra. Dažniausiai spengimą ausyse sukelia ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje, su amžiumi susiję klausos pokyčiai, ausų sieros kamščiai ar vidinės ausies pažeidimai. Tačiau šis pojūtis taip pat gali būti susijęs ir su kraujotakos problemomis, stresu, nerimu, tam tikrų vaistų vartojimu ar net kaklo bei žandikaulio įtampa“, – paaiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitės.
Kodėl vargina jaunesnius
Viena iš priežasčių, kodėl spengimas ausyse vis dažniau pasireiškia jaunesniems žmonėms, yra pasikeitęs gyvenimo būdas: kasdienybėje netrūksta garso dirgiklių, o ausys vis rečiau pailsi.
„Ypač didelę įtaką daro ilgas ir dažnas ausinių naudojimas, kai muzika ar kitas turinys klausomi per garsiai. Toks įprotis palaipsniui pažeidžia vidinės ausies jautrias ląsteles, kurios perduoda garso signalus į smegenis. Panašiai veikia ir triukšminga aplinka – koncertai, klubai, judrios miesto erdvės ar darbas dideliame triukšme. Ilgainiui tai apkrauna klausos sistemą ir gali lemti ne tik jautrumo sumažėjimą, bet ir nuolatinį ūžesį ar zvimbimą“, – pažymi ji.
E. Šeibokaitė priduria, kad spengimą gali sustiprinti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, miego trūkumas veikia ne tiek pačią ausį, kiek nervų sistemą. Kai žmogus nepakankamai ilsisi, didėja streso lygis, jautrumas garsams, sutrinka smegenų gebėjimas filtruoti nereikšmingus signalus. Dėl to net silpnas ar epizodinis spengimas gali tapti labiau pastebimas ir varginantis.
„Prie to prisideda ir ilgas laikas prie ekranų, mažesnis fizinis aktyvumas, netaisyklinga laikysena bei kaklo ar žandikaulio įtampa“, – pastebi vaistininkė.
Užburtas ratas
Nors spengimas ausyse dažnai siejamas su klausa, didelę reikšmę turi ir emocinė savijauta. Net tada, kai rimtesnių klausos sutrikimų nenustatoma, stresas gali šį pojūtį sustiprinti.
„Spengimas glaudžiai susijęs ne tik su ausimi, bet ir su centrine nervų sistema, ypač smegenų sritimis, atsakingomis už dėmesį ir emocijas. Dėl patiriamos įtampos smegenys tampa jautresnės įvairiems signalams, įskaitant ir tuos, kurie paprastai būtų ignoruojami. Dėl to net silpnas garsas gali būti suvokiamas kaip stiprus ir varginantis“, – teigia E. Šeibokaitė.
Ji pastebi, kad neretai susiformuoja ir užburtas ratas: žmogus pradeda vis labiau koncentruotis į spengimą, jis ima kelti nerimą, o šis dar labiau paaštrina patį pojūtį.
Kad spengimas vargintų mažiau
Vaistininkės teigimu, pirmasis žingsnis siekiant sumažinti spengimą ausyse – įvertinti kasdienius įpročius. Ji rekomenduoja vengti ilgalaikio triukšmo, rečiau naudoti ausines, pakankamai miegoti ir daugiau dėmesio skirti streso valdymui. Tokie foniniai garsai, kaip tyli muzika ar baltasis triukšmas, taip pat gali padėti nukreipti dėmesį ir sumažinti spengimo intensyvumo pojūtį.
„Jei spengimas susijęs su klausos sutrikimais, gali būti pasitelkiami klausos aparatai ar specialūs garsą modifikuojantys prietaisai, padedantys sureguliuoti aplinkos garsų suvokimą. Kai kuriais atvejais gydytojai skiria medikamentus arba rekomenduoja kognityvinę elgesio terapiją, kuri padeda mažinti nerimą ir emocinę įtampą“, – pataria E. Šeibokaitė.
Anot jos, naudos gali duoti ir dėmesys įtampai kūne – kaklo, pečių bei žandikaulio raumenų atpalaidavimas, masažas ar tempimo pratimai.
Kada delsti nebereikėtų
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pabrėžia, kad kreiptis į gydytoją specialistą reikėtų tuomet, kai spengimas tampa nuolatinis, stiprėja arba jį lydi kiti simptomai.
„Sunerimti reikėtų, jei spengimas atsiranda po traumos ar stipraus garso poveikio, jei staiga susilpnėja klausa, atsiranda galvos skausmai ir svaigimas, pykinimas. Taip pat nereikėtų ignoruoti atvejų, kai spengimas trunka kelias savaites ar mėnesius, nepraeina ir ima trukdyti miegui, darbui ar koncentracijai“, – sako E. Šeibokaitė.
Pasak jos, specialistas gali įvertinti klausos funkciją, nustatyti galimas vidinės ausies, kraujotakos ar neurologines priežastis ir parinkti tinkamiausias priemones simptomams mažinti.
Kai ieškoma greito sprendimo
E. Šeibokaitė sako, kad vaistinėje netrūksta atvejų, kai žmogus tikisi greito ir paprasto sprendimo, tačiau pokalbis atskleidžia gerokai platesnį problemos vaizdą.
„Į vaistinę atėjo žmogus, kuris tikėjosi greito sprendimo ir prašė tablečių nuo spengimo ausyse. Jį vargino nuolatinis ūžesys, trukdęs miegoti ir dirbti, tačiau iš pradžių tai atrodė kaip laikinas diskomfortas. Pokalbio metu paaiškėjo, kad jis ilgą laiką dirba triukšmingoje aplinkoje, naudoja ausines dideliu garsumu, patiria daug streso. Be to, minėjo galvos svaigimą ir periodinį ausies spaudimą“, – prisimena vaistininkė.
