700 mln. litų – į banką. 15 mln. litų – perniek. Ligoniams gydyti perkami Europos Sąjungoje neregistruoti vaistai. Tokie pažeidimai sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui – ne tabu.
Ledai šiek tiek pajudėjo
Vilniaus apygardos prokuratūroje pagaliau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Valstybinės ligonių kasos veiksmų, kai 700 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), skirto ligoniams gydyti, buvo padėti į banką terminuotam indėliui kaupti.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjus pusmečiui po šį skandalą atskleidusio Valstybės kontrolės audito.
Valstybinė ligonių kasa yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Ministras Raimondas Šukys dėl Valstybės kontrolės audito išvadose pateiktos informacijos apie banke laikomas perteklines fondo lėšas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, nes dievagojosi, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas jo nurodymų nepažeidinėti įstatymų nepaiso.
„Tyrimas yra pradinės stadijos, jo duomenys neskelbtini, siekiant nepakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei”, – tiek tepasakė Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Šatkauskaitė.
Milijardai skaičiuojami abstrakčiai
Valstybiniai auditoriai, atlikę Valstybinės ligonių kasos parengto PSDF 2010 m. biudžeto vykdymo auditą, buvo nustatę daugybę pažeidimų.
„Finansinėse ataskaitose pateikta netiksli informacija apie fondo finansinę padėtį, turėtas pajamas ir patirtas išlaidas, netiksliai atskleisti fondo turėti lėšų likučiai 2010 m. pabaigoje, neatskleista, kad praėjusiais metais PSDF biudžetas buvo perteklinis – pajamų planas viršytas daugiau kaip 17 proc.”, – vardijo Valstybės kontrolės vyriausiasis specialistas Gediminas Končius.
Iš viso pernai į PSDF biudžetą buvo surinkta 4,7 mlrd. litų. Buvo panaudota 4,1 mlrd. litų, arba beveik 88 proc. visų faktiškai surinktų pajamų. Nepanaudotos lėšos atsidūrė banke, o ligoniai primokėjo už gydymą. Negana to, PSDF papildomai iš valstybės biudžeto buvo skirta 314 mln. litų. Skirta todėl, kad Valstybinė ligonių kasa apie viršytą fondo biudžetą nepranešė.
Taip paprastai apgaudinėjama valstybė. Sveikatos apsaugos ministras R.Šukys dirba toliau, kaltas nesijaučia ir jo niekas nekaltina.
15 milijonų – perniek
Nauji faktai apie tai, kaip švaistomos lėšos sveikatos apsaugos sistemoje, paaiškėjo Valstybės kontrolei atlikus dar vieną auditą.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad nuo 2006 m. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu kuriama elektroninė sveikatos informacinė sistema iki šiol neveikia planuota apimtimi, o iš jai sukurti skirtų 34 mln. litų daugiau kaip 15 mln. litų panaudota neefektyviai.
„Valstybės kontrolė jau prieš dvejus metus nurodė reikšmingus teisės aktų pažeidimus, kurie buvo padaryti kuriant šią sistemą, tačiau ministerija atidėliojo valstybės kontrolieriaus sprendimo vykdymą ir pažeidimų nepašalino: neįteisinta Nacionalinė elektroninė sveikatos sistema ir nenaudojamas sukurtas produktas. Vadinasi, Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos kūrimas, praėjus dešimčiai metų nuo pirmojo bandymo, pradedamas beveik iš pradžių. Liūdniausia, kad vėl kartojamos panašios klaidos”, – konstatuoja Valstybės kontrolierė Giedrė Švedinė.
Pažadai buvo tušti
Elektroninė sveikatos informacinė sistema pradėta kurti 2000-aisiais. Praėjus dešimtmečiui ministro Raimondo Šukio vadovaujama komanda džiūgavo: sistemą įdiegus trijose didžiausiose šalies ligoninėse – Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus Santariškių klinikose – gydytojai kompiuteryje ras visą informaciją apie savo pacientus: persirgtas ir įtariamas ligas, atliktus tyrimus ir jų rezultatus, taikytą gydymą.
Ar tuo naudojasi ir džiaugiasi Kauno klinikų medikai? Pasirodo, kol kas šioje ligoninėje įdiegta tik pacientų apskaitos ir administravimo sistema.
„Antrasis etapas apie klinikinės pacientų informacijos valdymo funkcijas diegtinas netolimoje ateityje”, – atskleidė Kauno klinikų informacinių sistemų valdymo specialistas mokslų daktaras Vytenis Punys.
Vadinasi, visos informacijos apie pacientų sveikatą Kauno klinikų medikai dar negauna ir greitai negaus. Klinikos turi pateikti naują ligoninės informacinės sistemos plėtros investicinį projektą.
„Veikianti ligoninės informacinė sistema nėra integruota su kitomis lygiagrečiai naudojamomis informacinėmis sistemomis: išankstinės pacientų registracijos ir Valstybinės ligonių kasos informacine sistema, apimančia Privalomuoju sveikatos draudimu draustų asmenų registrą, taip pat Socialinio draudimo informacine sistema, skirta nedarbingumo pažymėjimams išrašyti, netgi su Klinikose diegiamu ir plėtojamu bendru skaitmeninių medicininių vaizdų archyvu”, – aiškino V.Punys.
Siekta sumažinti Klinikų medikų darbo krūvį tvarkant medicininius dokumentus, tačiau jis padidėjo: būtent medikai turi perkelti asmeninius paciento duomenis iš vienos sistemos į kitą, nekalbant apie būtinybę pildyti senąsias popierines ligos istorijas.
Ministerijos kancleris abejingas
Vadinasi, 15 mln. litų – kaip į balą?
„Valstybės kontrolė pateikė tik rekomendacijas”, – išdidžiai atsakė Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika ir mįslingai pridūrė, kad minimi skaičiai yra ir tiesa, ir netiesa, o teiginys apie neefektyvų lėšų panaudojimą yra ne kaltinimas, o tik konstatavimas.
R.Šukio vadovaujama ministerijos komanda neprisiima jokios atsakomybės už neefektyviai panaudotus 15 mln. litų todėl, kad jie buvo išleisti iki 2009 m. Dabartinis ministras čia dirba nuo 2010-ųjų kovo.
„Nuo 2009 m. elektroninei sveikatos informacinei sistemai valstybė neišleido nė lito. Mes rinkome duomenis ir teisinius dokumentus, juos analizavome. Patvirtinome programą, jos nuostatus, pakoregavome strategiją, apibrėžėme įstatymą. Dabar yra visas spektras reikalingų dokumentų, kurie leidžia aiškiai naudoti pinigus, kad gautume produktą, koks numatytas dokumentuose”, – dėstė kancleris R.Remeika.
Neatgauna 700 tūkst. litų
Valstybės kontrolės atlikto audito dėl Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos išvadose užfiksuota daugybė melagingų teiginių dėl pasirengimo sistemai kurti datų, projekto vykdymo terminų, viešųjų pirkimų, nekalbant apie lėšas.
„Nacionalinei elektroninei sveikatos sistemai kurti iki 2006 m. išleista daugiau kaip 10 mln. litų, tačiau vieno projekto nepabaigus pradėti net du nauji, kurių vienas turėjo praplėsti pirmąjį. Čia viskas įstrigo: nebaigta, neaiškūs rezultatai”, – patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris R.Remeika.
Sistemos kūrimo laikotarpiu iki 2008 m. Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo Konstantinas Romualdas Dobrovolskis, Žilvinas Padaiga, Rimvydas Turčinskas. Generalinė prokuratūra nusikaltimo požymių po Valstybės kontrolės atlikto audito dėl Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos neįžvelgė. Šiandien ministerija viso labo bylinėjasi dėl trečio palyginti menko projekto už 3 mln. litų. Sutartis su įsipareigojusia jį atlikti įmone nutraukta, nors jai avansu buvo sumokėta 700 tūkst. litų. Kokia tai įmonė, ministerijos kancleris neįvardijo. Pinigai juk ne jo ir ne ministro R.Šukio – valstybės, iš Europos Sąjungos fondų.
Visai programai įgyvendinti planuojama skirti 107 mln. litų.
Dar vienas akibrokštas
Tai, kad sveikatos apsaugos ministras R.Šukys priėmė dar vieną teisiškai nepagrįstą sprendimą, paaiškėjo praėjusią savaitę. Ministras leido įvežti į Lietuvą Europos Sąjungoje neregistruotus vaistus.
Šie vaistai, pagaminti JAV, nėra nei nauji, nei unikalūs. Jie skirti sergantiesiems atsparia tuberkulioze gydyti. Vaistai bus perkami trejiems metams.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas Gintautas Barcys patvirtino: Lietuvoje gali būti vartojami vaistai, kurie yra registruoti Lietuvoje arba bet kurioje kitoje Europos Sąjungos šalyje. Gali būti perkami atskiri pavieniai preparatai, registruoti šalyje gamintojoje. Visais atvejais turi būti skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas.
Toks konkursas paskelbtas ir vaistams nuo atsparios tuberkuliozės pirkti, tačiau jis dar nesibaigė. Šiuos vaistus gamina ne viena farmacijos kompanija. Vien Vokietijoje – bent dvi.
„Kas bus vaistų nuo aktyvios tuberkuliozės tiekėjas, dar neaišku”, – vakar patikino Valstybinės ligonių kasos atstovas spaudai Kazys Žilėnas.
Sveikatos apsaugos ministras R.Šukys pasirašė įsakymą vaistams nuo atsparios tuberkuliozės pirkti, nelaukdamas viešųjų pirkimų konkurso pabaigos.
