Europoje prasidėjus didžiausiam mūsų laikais bakterijų Escherichia coli sukeliamų žarnyno infekcijų protrūkiui, Vokietijos pareigūnai iš pradžių kaltino agurkus iš Ispanijos, vėliau – vietines daigintas sėklas, o dabar vėl skelbia nežinantys tikrojo epidemijos šaltinio.
Tuo tarpu vienas JAV ekspertas šį tyrimą pavadino katastrofa.
Vokietijos pareigūnai pirmadienį jau antrąkart per pastarąją savaitę atšaukė anksčiau skelbtus pranešimus, kai atlikus preliminarius tyrimus buvo nustatyta, jog viename šalies šiaurėje esančiame ekologiniame ūkyje užauginti sėklų daigai nėra užkrėsti pavojingas infekcijas sukeliančios atmainos bakterijomis.
Netikėtas posūkis įvyko praėjus vos parai po to, kai Žemutinės Saksonijos žemės ūkio ministerija per spaudos konferenciją paskelbė, kad bakterijos, kuriomis užsikrėtę pastarąjį mėnesį Europoje susirgo daugiau nei 2 330 žmonių, iš kurių 23 mirė, į organizmus veikiausiai pateko valgant daigintas sėklas.
Vokietijos federalinio grėsmių vertinimo instituto vadovas Andreasas Henselis perspėjo: „Norime aiškiai pasakyti: galbūt mums nebepavyks nustatyti šaltinio”.
Praeitą savaitę Vokietijos pareigūnai pareiškė įtariantys, kad žmonės susirgo nuo bakterijomis užkrėstų agurkų, užaugintų Ispanijoje. Dėl šios informacijos apmirė prekyba šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, o milijoninius finansinius nuostolius patyrę Ispanijos ūkininkai audringai protestavo. Vėliau tyrėjai padarė išvadą, kad ispaniški agurkai buvo užkrėsti kitos, žmonių sveikatai mažiau pavojingos atmainos E.coli.
„Šis tyrimas buvo katastrofa”, – Minesotos universiteto Infekcinių ligų tyrimo ir prevencijos centro direktorius Michaelas Osterholmas (Maiklas Osterholmas) sakė naujienų agentūrai „The Associated Press”.
„Šitoks blaškymasis yra nekompetentingas”, – pridūrė jis, kaltindamas Vokietijos pareigūnus metus įtarimus ant agurkų ir daigų, neturint svarių įrodymų.
Tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) sveikatos apsaugos komisaras teisino vokiečių tyrėjus, sakydamas, kad jie vystantis šiai krizei patyria milžinišką spaudimą.
„Turime suprasti, kad tam tikrose situacijose žmonės turi atsakomybę kiek įmanoma anksčiau informuoti piliečius apie bet kokį jiems kylantį pavojų”, – komisaras Johnas Dalli (Džonas Dalis) sakė Briuselyje.
Per panašius infekcijų protrūkius neretai nutinka, kad užkrato šaltinis iš pradžių nustatomas neteisingai.
2008 metais dėl Jungtinėse Valstijose kilusio salmoneliozės protrūkio iš pradžių kaltinti švieži pomidorai. Vartotojams nustojus juos pirkti, pomidorų augintojai patyrė milijonus dolerių nuostolių. Tik po kelių savaičių nustatyta, kad salmonelėmis buvo užkrėstos Meksikoje išaugintos paprikos.
Žemutinės Saksonijos žemės ūkio ministerija paskelbė, jog ištyrus 23 ekologinių daigintų sėklų mėginius nebuvo aptikta itin pavojingos „supertoksiškos” E. coli, tačiau planuojama ištirti dar 17 mėginių.
Tačiau šie neigiami rezultatai nereiškia, kad negalėjo būti užkrėstos ankstesnės siuntos.
„Užkrėsti maisto produktai iki dabar galėjo būti perdirbti arba parduoti”, – sakė ministerijos atstovė Natascha Manski (Nataša Manski).
Tokiu atveju užsikrėtimo atvejų dar gali daugėti bent savaitę, nes užkrato šaltiniu tapę produktai tikriausiai jau pristatyti į restoranus ir maisto parduotuves.
Pareigūnų dėmesio centre atsidūrusio ekologinio ūkio Bynenbiutelio kaime, esančiame už maždaug 80 kilometrų į pietus nuo Hamburgo, savininkas Klausas Verbeckas (Klausas Ferbekas) sakė laikraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung”, jog daiginant įvairias sėklas nenaudojamos jokios trąšos, todėl jis nenumanantis, kaip jos galėjo būti užkrėstos.
„Salotų daigai auginami naudojant sėklas ir vandenį. Jie netręšiami. Ūkyje nenaudojamos jokios trąšos”, – aiškino K.Verbeckas, turėdamas omenyje iškeltą prielaidą, jog hemoraginį enteritą sukeliančios E. coli (EHEC) galėjo patekti iš organinių trąšų, kurios naudojamos perdirbant mėšlą.
Šis E.coli infekcijų protrūkis skyrėsi nuo visų ankstesnių, nes daugumą pacientų sudaro moterys, kurios paprastai dažniau valgo šviežius produktus, nurodė Vokietijos nacionalinis užkrečiamųjų ligų kontrolės centras – Roberto Kocho institutas.
Dauguma užsikrėtusių moterų buvo 20-50 metų, išsilavinusios, sportiškos, besilaikančios sveiko gyvenimo būdo, sakė Hamburge esančios Asklepijaus ligoninės atstovas Friedrichas Hagenmuelleris (Frydrichas Hagenmiuleris).
„Visoms joms būdinga viena: jos lieknos, švarios, trykštančios sveikata”, – pridūrė jis.
Tuo tarpu J.Dalli informavo, kad antradienį vyksiančiame ES sveikatos ministrų susitikime bus peržiūrėta Bendrijos maisto saugumo greitojo perspėjimo sistema, siekiant užtikrinti, kad jos perspėjimai būtų viešinami tik esant „moksliniam pagrindui ir įrodymams”.
Komisaras pridūrė, kad šį peržiūrėjimą paprašė atlikti Ispanija, kurios ūkininkai smarkiai nukentėjo dėl paskelbtos netikslios informacijos, jog E.coli infekcijų šaltinis gali būti susijęs su ispaniškais agurkais.
Šis protrūkis paveikė jau bent 14 šalių, tarp jų Jungtines Valstijas, o 23 pacientai mirė, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Vokietijos regioninių institucijų skelbiami duomenys.
22 EHEC užsikrėtę žmonės mirė Vokietijoje, o Švedijoje mirė viena moteris, kuri neseniai lankėsi Vokietijoje.
ECEC infekcija Vokietijoje diagnozuota 1 601 pacientui, o dar 630 išsivystė gyvybei potencialiai pavojingas hemoraginis enteritas (HUS), galintis pažeisti inkstus, nurodė Roberto Kocho institutas.
Japonijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per panašius protrūkius 1996-2003 metais šalyje užsikrėtė iš viso daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o 22 pacientai mirė.
