Nobel biocare

Specialistai griauna mitus apie klausos aparatus

Klausos aparatai

Klausos sutrikimai – aktuali problema. Klausos nusilpimas yra trečia dažniausia vyresnių žmonių lėtinė medicininė būklė po artrito ir hipertenzijos. Trys iš dešimties vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skundžiasi įvairaus laipsnio klausos pablogėjimu, o sulaukus 75 metų, sutrikusi klausa vargina kone kas antrą. Pagal 2021 metais Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) pateiktus duomenis, 466 milijonai pasaulio gyventojų (apie 7 proc.) turi klausos sutrikimų. Prognozuojama, jog didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir ilgėjant gyvenimo trukmei, neprigirdinčių žmonių skaičius augs ir 2050 metais pasieks 900 milijonų.

Požymiai, įspėjantys apie klausos suprastėjimą

Pasak gydytojos otorinolaringologės Vijos Vainutienės, klausos suprastėjimą galime įtarti, kai vis dažniau norisi paprašyti pašnekovo, kad jis pakartotų tai, ką sakė, kai būnant didesnėje kompanijoje ar triukšmingesnėje aplinkoje tampa sunku išgirsti ir suprasti kalbą, kai lyg ir girdime garsą, tačiau žodžiai susilieja, tampa sunku suprasti pašnekovą, nuolat norisi pagarsinti radiją ar televizorių. Progresuojant klausos silpnėjimui, dažnai jaučiamas ir bendras nuovargis, dažni galvos skausmai, miego sutrikimai, gali sumažėti ne tik protinis, bet ir fizinis darbingumas, nes žmogus yra nuolat įsitempęs ir turi įdėti daug pastangų, kad išgirstų. Gydytoja sako, jog dažnai klausos pablogėjimą pirmieji pastebi paciento artimieji, kadangi dažniausiai jis vystosi palaipsniui ir pačiam žmogui neretai būna sunku suprasti, kad klausa suprastėjo.

Klausos aparatai – pagrindinė klausos reabilitacinė priemonė

Pasak V. Vainutienės, galimi 3 pagrindiniai klausos sutrikimų gydymo būdai – medikamentinis, operacinis bei reabilitacinis. Šie metodai taikomi priklausomai nuo klausos sutrikimą sukėlusios priežasties. Esant klausos pablogėjimui vyresniame amžiuje, pagrindinė klausos reabilitacinė  priemonė yra klausos aparatų naudojimas.

Tačiau, pasak gydytojos otorinolaringologės, nors specialistai pripažįsta, jog klausos aparatai – vienas efektyviausių klausos atkūrimo būdų, o juos gaminančios įmonės kasmet siūlo vis pažangesnes technologijas, tik dalis neprigirdinčiųjų žmonių jais naudojasi.

„Neretai susiduriu su pacientų nuogąstavimais, jog užsidėjus klausos aparatą, aplinkiniai pamatys jų negalią. Kitos priežastys, dėl kurių, net ir įsigiję klausos aparatą, žmonės juo nesinaudoja – aparatas netinkamai įstatomas į ausį, dėl to atsiranda nemalonus garsas, švilpimas ausyje, ar laiku nepakeičiama baterija ir aparatas nustoja veikęs. Norint, kad klausos reabilitacija vyktų sklandžiai, klausos aparatus naudojantiems vyresnio amžiaus pacientams ypač reikalinga artimųjų, šeimos narių pagalba, palaikymas, kantrybė“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Dažniausi mitai, dėl kurių klausos aparatus delsiama įsigyti

Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika sako, kad klausos aparatus neretai delsiama įsigyti ir dėl įvairių apie juos sklandančių mitų. Kartu su gydytoja otorinolaringologe Donata Vaitkūnaite-Zubriakoviene ji aptaria tuos, su kuriais specialistėms tenka susidurti dažniausiai.

Dėvint klausos aparatus, klausa dar labiau pablogės.

D. Charsika sako, kad tai tikrai netiesa. Klausos aparatai veikia, kaip treniruoklis – jie stimuliuoja klausos nervus ir klausos centrus smegenyse, taip neleisdami klausai ir toliau blogėti. „Klausą galima palyginti su raumenimis. Juk jeigu atsisėsime ir nejudėsime savaitę ar mėnesį, mūsų raumenys pradės nykti, taps sunku judėti. Tas pats vyksta ir su klausa. Tuo tarpu savo praktikoje pastebiu, kad tikrinant klausą kas metus, nešiojančių klausos aparatus žmonių klausos nusilpimo lygis lieka stabilus, o kalbos suvokimas ir klausos centrų veikla gerėja“, – teigia klausos protezavimo specialistė.

Klausos aparatus verta įsigyti tik tuomet, kai visai nebegirdi.

Laukti, kol visai negirdėsite, tikrai nerekomenduojama. „Kuo ilgiau atidėliosite vizitą pas klausos protezavimo specialistą, tuo labiau nyks kalbos suvokimas. Užsidėjus klausos aparatus vėliau, bus sunkiau priimti naujus sustiprintus garsus ir priprasti prie jų, todėl prireiks daugiau laiko, darbo ir kantrybės tam, kad pasiektumėte norimą rezultatą“, – įspėja D. Charsika.

Gydytoja otorinolaringologė Donata Vaitkūnaitė-Zubriakovienė sako, jog esant labai sunkiam klausos pažeidimui ar kurtumui (klausos slenksčiai >70-90 dB), net ir patys galingiausi klausos aparatai gali nebepadėti girdėti. Pacientai su labai sunkiais klausos pažeidimais, net dėvėdami aparatus susiduria su problema aiškiai suprasti kalbą ir poreikiu skaityti iš lūpų. Pasak jos, geriausia klausos aparatus pradėti naudoti esant vidutiniam klausos pažeidimui – tuomet jie leidžia puikiai suprasti kalbą, visavertiškai dalyvauti pokalbyje, mėgautis mus supančiu garsų pasauliu. Tada ir smegenyse esantys klausos ir kalbos centrai yra nuolatos stimuliuojami, todėl jie „nepamiršta“ klausytis ir geba suteikti išgirstiems garsams prasmę.

Klausos aparatai nepatogūs ir dideli, su jais atrodysiu nepatraukliai.

D. Charsikos teigimu, tiesa yra tokia, kad aplinkiniai žmonės dažniau pastebi klausos sutrikimą, o ne klausos aparatus. Pasak jos, šiuolaikiniai aparatai tiek savo išvaizda, tiek funkcijomis stipriai skiriasi nuo savo pirmtakų. Šiuo metu siūloma daugybė įvairiausių spalvų, dydžių – nuo didesnių iki visiškai nepastebimų –klausos aparatų.

„Šiuolaikiniai klausos aparatai – ne tik patogūs, turi daugybę įvairiausių funkcijų, bet ir itin dailūs. Dažniausiai jie pasislepia už ausies kaušelio, yra pridengiami plaukų sruoga ir tampa nepastebimi. Yra sukurti ir įausiniai klausos aparatai, kurie įdedami į ausies landą. Tik esant sunkiam ir labai sunkiam klausos pakenkimui, kartais tenka rinktis didesnio korpuso aparatus“, – sako D. Vaitkūnaitė-Zubriakovienė.

Klausos aparatai labai brangūs.

Pasak klausos protezavimo specialistės, klausos aparatų kainos gali būti įvairios. Aparatai visuomet parenkami ir pritaikomi individualiai, atsižvelgiant į žmogaus klausos nusilpimo lygį, ausies landos anatomiją, gyvenimo būdą, asmeninius poreikius ir finansinius lūkesčius. Specialistė primena, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti vaikai ir suaugusieji, kuriems diagnozuotas tam tikro lygio klausos sutrikimas, turi galimybę gauti Valstybinės ligonių kasos kompensuojamus klausos aparatus, o norintieji įsigyti aukštesnės klasės klausos aparatus, gali pasinaudoti daline kompensacija. Dėl kompensuojamų klausos aparatų reikia kreiptis į šeimos gydytoją bei gydytoją otorinolaringologą.

Klausos aparatai sukelia švilpimą ir kitus pašalinius garsus, todėl su jais jausiuosi nekomfortiškai.

D. Charsika sako, jog technologijos labai stipriai patobulėjo – šiuolaikiniai klausos aparatai turi įdiegtas švilpimo slopinimo funkcijas ir neskleidžia jokių pašalinių garsų. Pasak specialistės, pradėjus juos nešioti, po kelių dienų net pamirštama, kad kažkas įdėta į ausis.

Tam, kad girdėčiau, pakanka vieno klausos aparato.

„Mes visi turime dvi ausis ir du klausos centrus smegenyse, todėl jeigu norime kokybiškai girdėti ir suprasti, ką mums sako, turime nešioti du klausos aparatus. Tik nešiojant du aparatus, galime suprasti žmonių kalbą triukšmingoje aplinkoje, garsą sklindantį iš TV ar radijo, nustatyti garso šaltinio vietą, erdvinį jo judėjimą, todėl lengviau prisitaikome prie garsų kitimo. Be to, reikia nepamiršti, kad ausis yra ir pusiausvyros organas. Nešiojant vieną klausos aparatą, dažnu atveju, gali sutrikti pusiausvyra ir dėl to padidėti kritimo tikimybė. Su vienu klausos aparatu galime suprasti tik vieną kalbantįjį tylioje aplinkoje“, – paaiškina klausos protezavimo specialistė.

Gydytoja D. Vaitkūnaitė-Zubriakovienė taip pat atkreipia dėmesį, jog su vienu klausos aparatu sutrinka galimybė orientuotis erdvėje pagal garsą. Pavyzdžiui, su vienu aparatu sunku suprasti iš kuriuos pusės važiuoja mašina, kuris iš keletos pašnekovų jus kalbina, kuriame kambaryje skamba paliktas telefonas.

Klausos aparatus reikia dėvėti tik kažkur einant.

Pasak D. Vaitkūnaitės-Zubriakovienės, klausos aparatus reikia naudoti kas dieną. „Klausos centrai smegenyse turi būti nuolat stimuliuojami aplinkos garsų. Užsidėdami klausos aparatą vos kelioms valandoms per dieną, jūs pavargsite klausytis, nes tai bus neįprastas garsinis krūvis smegenims“, – įspėja ji.

Prireikus, klausos aparatą galima pasiskolinti iš vyro, žmonos ar kaimyno.

D. Charsika sako, kad klausos aparatai, kaip ir akiniai, koreguojantys regėjimą, kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, turi būti parenkami individualiai ir pritaikomi pagal jo poreikius – tik tada jie bus naudingi ir komfortiški.

„Klausos aparatai yra programuojami individualiai kiekvienam asmeniui. Jūsų klausos pakenkimo lygis įvairiuose dažniuose niekada nebus toks pats kaip jūsų artimojo, todėl girdėjimas su skolintu klausos aparatu bus nekokybiškas. Antra – netinkamo dydžio klausos aparatų antgaliai sukels pašalinius triukšmus ausyje, aparatas gali nesilaikyti ar kaip tik spausti ausies struktūras ir kelti diskomfortą“, – pritaria ir D.Vaitkūnaitė-Zubriakovienė.

Klausos aparatai – komfortiškam gyvenimui          

„Klausos aparatai suteikia žmogui galimybę su klausa, kokią jis turi, gyventi tokį gyvenimą, kokio jis nori. Nešiojant aparatus grįžta pasitikėjimas savimi, noras bendrauti su aplinkiniais, tampame emociškai stipresni, drąsesni, patiriame mažiau įtampos, lėčiau pavargstame. Klausos aparatai ne tik puikiai atkuria mus supančius garsus, bet taip pat turi papildomų galimybių. Jie atlieka belaidžių ausinių, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas. Taigi, jie leidžia jaustis maksimaliai komfortiškai, kad ir ką beveiktumėte“, – apibendrina klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika.

Baigiant pokalbį, gydytoja otorinolaringologė Vija Vainutienė taip pat atkreipia dėmesį į klausos sutrikimų prevenciją. „Norint išvengti klausos sutrikimų, reikėtų saugoti ausis nuo triukšmo, naudoti klausos apsaugos priemones būnant triukšmingoje aplinkoje, saugiai klausytis muzikos per ausines, rasti laiko pabūti tyloje, pasimėgauti gamtos garsais“, – pataria ji.

TAIP PAT SKAITYKITE