Šis spanguoliavimo sezonas vienam uogų rinkėjui iš Simno buvo nesėkmingas. Šalia Žuvinto gamtinio rezervato esančiame Kiaulyčios draustinyje, kuris patenka į šio rezervato biosferinę zoną, spanguoliaujančiam vyrui į pirštą įkando angis. Tai retas atvejis šiame rezervate. Simniškis paguldytas į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninę.
Spanguolynų mažėja
Kaip pastebi gamtos saugomų teritorijų specialistai, šįmet spanguolių derlius didesnis nei pernai. Dėl šios priežasties ir dėl užklupusio sunkmečio litras šių uogų dabar atpigo iki 5-6 litų, o anksčiau prašyta net iki 10 litų už litrą.
Spanguolynų plotai šalyje mažėja. Kaip mano mokslininkai, taip esama dėl neigiamos melioracijos įtakos ir klimato šiltėjimo.
Alytaus apskritis išlieka daugiausia šių uogynų turinčia šalies teritorija. Čepkelių gamtiniame rezervate spanguolynai užima apie 750 hektarų, Žuvinto biosferos rezervate – apie 300 hektarų.
Iš keturių šalyje esančių rezervatų Kamanų ir Viešvilės spanguoliavimas uždraustas, o Čepkeliuose ir Žuvinte vietos gyventojams leidžiama pasirinkti šių uogų.
Kaip sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, trys rugsėjo dienos yra vienintelės metuose, kai Žuvinto apylinkių 17 kaimų žmonėms suteikiama galimybė uogauti Žuvinto paliose, gamtinio rezervato teritorijoje.
Vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu, Žuvinte leidžiama spanguoliauti jau pirmą rugsėjo savaitgalį, tačiau, uogoms vėluojant nunokti, leidimų išdavimas nukeliamas.
Šįmet uogauti Žuvinto gamtiniame rezervate leista rugsėjo 12-14 dienomis. Vietiniai žmonės uogavimui galėjo pasirinkti vieną dieną. Rezervatas jiems išdavė per 250 leidimų.
Čepkelių gamtiniame rezervate leidžiama spanguoliauti 26 šalia esančių kaimų gyventojams dešimt dienų nuo pirmo rugsėjo šeštadienio. Šįmet – iki rugsėjo 14-osios. Uogavimui išduota apie 500 leidimų.
„Spanguolės paprastai baigia nokti tik rugsėjo viduryje. Tada raudonos, rūgščios uogos sukaupia daugiausia naudingų žmogui savybių. Tačiau vargu ar tokių uogų lengvai nusipirksite. Iš biosferos rezervato teritorijų, kuriose spanguolių rinkimas neribojamas, jos nušluotos dar iki rugsėjo pradžios. Namie palaikytos, dirbtinai nokintos spanguolės tik atrodo raudonos, vaistinių savybių jose tikrai gerokai mažiau nei nokusiose pelkėse”, – kalbėjo A.Pranaitis.
Gyvatės aktyvesnės nei įprasta
Abiejuose Dzūkijos rezervatuose per spanguoliavimui oficialiai skirtą laikotarpį didesnių pažeidimų nepastebėta.
Tačiau Žuvinto biosferos rezervato Kiaulyčios draustinyje, kuriame uogų rinkimo terminas neribojamas, praėjusią savaitę spanguoliaujančiam simniškiui į pirštą įkando angis. Žmogus atsidūrė Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje.
A.Pranaičio teigimu, taip retai atsitinka spanguoliautojams Žuvinte, bet šįmet gamtinio rezervato teritorijoje ir į rezervato biosferos zoną patenkančiose pelkėse gyvatės aktyvesnės nei įprasta. Dėl to kaltas šiltas rugsėjis.
„Paprastoji angis Lietuvoje kitaip dar vadinama gyvate marguole. Tai vienintelis nuodingas šalyje gyvenantis roplys. Jis yra rudos ar pilkos spalvos su tamsiu raštu ant nugaros, užauga iki 80 centimetrų ilgio. Akies vyzdys vertikalus, siauras. Angis yra neagresyvi, kanda tik užklupta netikėtai ar išprovokuota. Pagal Bonos konvenciją ši gyvatė saugoma daugelyje Europos Sąjungos valstybių”, – pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius.
Pirmoji pagalba
Ką reikia žinoti įkandus gyvatei? Alytaus poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Vitos Klingienės teigimu, pirmiausia nukentėjusįjį būtina nuraminti, paguldyti, nuo įkąstos galūnės numauti apyrankes, žiedus. Paskui 5-10 centimetrų atstumu nuo žaizdos iš abiejų pusių uždėti spaudžiantį tvarstį, pažeistą galūnę nuleisti kiek įmanoma žemiau, duoti žmogui išgerti vaistų nuo skausmo ir kreiptis pagalbos į medikus.
Gydytoja perspėja – jokiu būdu nevalia čiulpti nuodų iš žaizdos, nes tokios pagalbos teikėjas gali apsinuodyti ir net mirti.
