Nobel biocare

Sosnovskio barščio žiedą nukirtusiam vyrui prireikė medikų pagalbos

Aukšti, storais stiebais, dideliais lapais, stebėtinai plačiais žiedų skėčiais – Sosnovskio barščiai labai dekoratyvūs, bet jų grožis klastingas.

Ne be reikalo šio augalo nelanko bitės – jos žino tai, ką turėtų gerai žinoti ir žmonės.

Kėdainietis Stanislovas Liubinas dar prieš metus apie Sosnovskio barštį ne kažin ką žinojo, nebuvo įsidėmėjęs ir tikslaus šio augalo pavadinimo, tačiau nuo praėjusių metų liepos jiedu gerai pažįstami, rašo Kėdainių laikraštis „Rinkos aikštė”.

Sodininkų bendrijoje kėdainiečio šeima turi sklypą, šalia kurio esantis kaimyninis sklypas neprižiūrimas, tad jame užsiveisė Sosnovskio barščių, kurių apstu pakelėse,

Vienas augalas tame sklype suvešėjo ir pražydo prie pat gatvelės, tad S. Liubinas nusprendė jį nukirsti, kad nepribarstytų sėklų.

„Sodo namelyje turėjau dalgį, bet einu, žiūriu – mašinoje guli kirvukas. Aš už jo – ir per žiedus. Vieną, didžiausią, nukirtau, užsimojau kirsti antrą – ir stiebas ta kirsta vieta palietė ranką”, – pasakoja vyriškis.

Ranką, prie kurios lietėsi stiebas, vyras iškart nuplovė vandeniu. Bet viskas buvo gerai tik iki vėlyvo rytojaus ryto, kol darbe nepajuto, kad pro odą ties juosmeniu ėmė sunktis limfa, o ranką degina karštis, ėmė kilti vandeningos pūslės. Po kiek laiko ranka ėmė tinti, tinimas išplito iki peties, o paskui perėjo ant krūtinės, šono. Vakare žmona iškvietė „greitąją”, ir medikai išsivežė vyriškį savo globon – leido vaistus ir per naktį stebėjo būseną.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje jau yra vietų, kur Sosnovskio barščių priaugę dešimtys hektarų. Šis augalas – viena iš invazinių rūšių, kurias Lietuvoje pirmą kartą suplanuota sistemiškai naikinti. Metodiką, kur ir kaip visos šalies teritorijoje bus atliekamas invazinių rūšių reguliavimas, rengia Gamtos tyrimų centras.

Prieš maždaug pusšimtį metų į Lietuvą iš Kaukazo kaip dekoratyvinis ir pašarams tinkamas augalas specialiai atvežtas Sosnovskio barštis, išstypstantis kelių metrų aukščio skėčiais, turi ypač stipraus alergeno, nuo kurio žmogui odoje kyla pūslės, gali atsiverti žaizdų Jis pažeria itin daug sėklų, sparčiai plinta ir yra sunkiai naikinamas. Iki šiol jį iš savo žemės dažniausiai plėšdavo ūkininkai.

Žemdirbystės instituto duomenimis, barščius naikina herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, rekomenduojama norma – nuo 4 iki 6 litrų hektarui.

Jeigu nupurškus dalis augalų išlieka ir atauga, maždaug po 30 dienų purškimą būtina pakartoti. Tačiau herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir kitose draudžiamose zonose.

Jei augalai jau didesni nei 50 centimetrų, herbicidai gali būti neveiksmingi. Tuomet Sosnovskio barščiai naikinami mechaniniu būdu – augalus reikia po keletą kartų pjauti, kol jie nespėja išbarstyti sėklų, ankstyvą pavasarį galima naikinti kapojant šaknis kastuvu iki 10 centimetrų gylyje. Kaip naikinimo priemonė tinka ir gilusis arimas (iki 24 centimetrų gylio), nes tokiame gylyje sėklos nebegali sudygti.

Naikinant Sosnovskio barščius, būtina vilkėti neperšlampamus drabužius, dėvėti pirštines, užsidėti akinius. Patekusias ant odos augalo deginančias sultis būtina nedelsiant nuplauti vandeniu su muilu, o esant reikalui – kuo skubiau kreiptis į gydytoją.


Grynas.lt

TAIP PAT SKAITYKITE