Klasikine skrepi liga susirgusios avys ir ožkos visada nugaišta. Europoje skrepi liga žinoma daugiau kaip 250 metų. Ligos dažnumą nulemia avių genetinis tipas.
1998 m. Norvegijoje, o 2007 m. ir Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo nustatyti netipinės formos (atipinės) skrepi ligos atvejai.Praėjusių metų pavasarį Europos maisto saugos tarnyba paskelbė nuomonę, kad tarp klasikinės ar atipinės skrepi ligos ir žmonių užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos nėra jokių sąsajų. Skrepi liga žmonėms nepavojinga. Jiems pavojingais laikomi tik galvijų spongiforminės encefalopatijos sukėlėjai, nuo kurių jie gali susirgti Kroicfeldo-Jakobo liga.
Nors nepakanka galutinių moksliškai pagrįstų duomenų, tačiau nustatyta, kad ožkos gali užsikrėsti skrepi liga, gerdamos užkrėstų ožkų pieną ar krekenas. Ištirta, kad mastitu sergančių avių piene šios ligos sukėlėjų koncentracija būna didesnė.Europos maisto saugos tarnyba rekomendavo tęsti mokslinius tyrimus, siekiant įvertinti atipine skrepi liga ar galvijų spongiformine encefalopatija užsikrėtusių avių ir ožkų pieno ir jo produktų riziką žmonių sveikatai.Nors Lietuvoje spongiforminių encefalopatijų atvejų nebuvo užregistruota, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo skrepi ligos stebėseną, taip pat visi skerdžiami (vyresni nei 30 mėn.) galvijai tiriami dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos.
