Sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko patvirtintame Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo priemonių plane numatyta keisti receptų rašymo taisykles, nustatant, kad vaistai recepte būtų išrašomi tik bendriniu pavadinimu.
Taip pat ketinama nustatyti maksimalius receptinių vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius bei užtikrinti, kad kompensuojamųjų vaistų mažmeninės kainos ir pacientų priemokos už jas būtų vienodos visose Lietuvos vaistinėse. Reglamentuoti numatoma ir nuolaidas – siekiant užtikrinti, kad kompensuojamojo vaisto priemoka negali būti mažesnė už nustatytą minimalią priemoką.
Vaistų prieinamumą didinti ir jų kainas mažinti taip pat numatoma nustatant, kad pirmo generinio vaisto kaina turi būti 30 proc. mažesnė už originalaus vaisto, o vėliau į grupę įrašomų dviejų gamintojų vaistų – po 10 proc. mažesnės negu esamos kainos.
Tarp numatomų priemonių – ir ketinimai leisti Lietuvos rinkai tiekti vaistus iš trečiųjų šalių, apmokestinti farmacininkų vizitus pas gydytojus, išanalizuoti, kurie gydytojai gydo brangiausiais kompensuojamaisiais vaistai, atlikti vaistų, kuriems išleidžiama daugiau kaip 1 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, skyrimo pagrįstumo tikrinimus ir kt.
Kaip dar praėjusią savaitę skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, sėkmingai įgyvendinus plane numatytas priemones tikimasi, kad pacientų išlaidos vaistams sumažėtų 100 mln. litų per metus ir būtų sutaupyta apie 50 mln. litų PSDF lėšų.
Nors ministerija teigia, kad minėtas planas rengtas ir beveik 6 mėnesius derintas su visomis suinteresuotomis pusėmis – vaistų gamintojais, didmenininkais, vaistininkų, gydytojų ir pacientų organizacijų atstovais, kritikos jam išsakė Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) ir Nacionalinė vaistų prekybos asociacija (NVPA).
Medikų atstovų įsitikinimu, gydytojus nauja tvarka „pavers kanceliariniais darbuotojais, o spręsti pacientų likimą paves vaistininkams”.
„Gydymo įstaigų darbuotojams aktualiausia patvirtinto plano dalis, susijusi su gydytojų darbo reglamentavimu, nes bus keičiama receptų išrašymo tvarka. Pagal naująją tvarką, receptai bus rašomi bendriniu (cheminiu) pavadinimu, o konkretų vaistą, tinkantį pacientui, parinks ne gydytojas, o vaistininkas. Todėl šis planas gali būti naudingas tik didiesiems vaistinių tinklams”, – teigia LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.
Pasak L.Labanausko, tokia tvarka jau buvo, ir ji nepasiteisino. „Pacientams su vaistais tekdavo antrą kartą atvykti pas gydytoją ir tartis, kurie iš įsigytų vaistų yra tinkami. Tai didino eiles prie kabinetų, žmonės vaistams išleisdavo daugiau”, – pasakoja LGS vadovas.
L.Labanauskas taip pat išreiškė susirūpinimą ministerijos planais išsiaiškinti, kurie gydytojai gydo brangiausiais kompensuojamaisiais vaistais, nepagrįstai keičia paskirtą gydymą, netinkamai skiria kompensuojamuosius vaistus.
Jo teigimu, tokią kontrolę turėsianti vykdyti Valstybinė ligonių kasa neturi kompetencijos, nes vertinti paskirtą gydymą gali tik aukštesnio lygio specialistas, o ne valdininkas.
Vis dėlto LGS sutinka su kai kuriomis priemonėmis. Gydytojų atstovų teigimu, realiai žmonių išlaidas vaistams gali veikti antkainių reguliavimas, o PSDF – pigesnių (generinių) vaistų atėjimas į rinką ir kompensavimo mechanizmo sutvarkymas.
NVPA teigimu, ministerijos parengtas vaistų kainų mažinimo planas iškreipia tikrąjį vaistų rinkos vaizdą. Pasak asociacijos direktorės Jūratės Kulberkienės, tikėtina, kad ministerijos lūkesčiai sutaupyti PSDF biudžetą 50 mln. litų yra per daug optimistiniai.
„Asociacija ne kartą yra skelbusi, kad visi vaistų rinkos dalyviai turi kainos mažinimo rezervų, tačiau svarstant vaistų kainų reguliavimą, svarbu suvokti, už kokią vaisto kainos dalį atsakingi vaistų gamintojai, tiksliau – užsienio vaistų gamintojų atstovai Lietuvoje, o už kokią – Lietuvos didmenininkai ir vaistinės. Statistiškai vaistų gamintojo dalis sudaro vidutiniškai 73-92 proc. vaisto kainos, todėl akivaizdu, kad būtent čia reikėtų ieškoti pagrindinių vaisto kainos mažinimo rezervų”, – teigiama vaistininkus vienijančios asociacijos pranešime.
Pasak jo, Lietuvoje veikia ne mažiau kaip 10 vaistinių tinklų, jie konkuruoja tarpusavyje, todėl kalbos apie vaistinių tinklų monopoliją neturi realaus pagrindo. Didelė konkurencija mažmeninėje vaistų rinkoje esą lemia nedidelius laisvai parduodamų vaistų antkainius vaistinėse, jau nekalbant apie kompensuojamuosius vaistus, kurių antkainiai valstybės reguliuojami ir yra daug mažesni nei kitose valstybėse.
NVPA manymu, viena iš svarbesnių priemonių mažinant vaistų kainas ir didinant jų prieinamumą būtų sprendimas į Kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti tik vieną vaistą to gamintojo, kuris siūlo mažiausią kainą ir garantuoja nenutrūkstamą vaisto tiekimą. Taip pat esą būtų galima brangius patentinius (originalius) vaistus, kurių išlaidos suryja didžiausią Privalomojo PSDF biudžeto dalį, pripažinti monopoline preke ir jų kainos nustatymą patikėti valstybiniam reguliavimui, kad šiuo metu esą neproporcingai dideli farmacinių kompanijų pelnai atitiktų vidutinę Lietuvos įmonių pelno normą.
Įpareigojus ligonines pirkti vaistus tiesiai iš gamintojų, aplenkiant didmenininkus, PSDF biudžeto išlaidos sumažėtų beveik 7 proc., kartu sumažėtų kasmet augančios ligoninių išlaidos vaistams.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (LPOAT) savo ruožtu aiškina, kad Lietuvoje nepakankamas šiuolaikinių medicinos technologijų ir modernių vaistų prieinamumas šalies gyventojams.
Pasak LPOAT pirmininkės Vidos Augustinienės, didžiausią rūpestį kelia tai, kad, palyginus su Europos Sąjunga, kur vidutinė žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, Lietuvoje gyvenama vis trumpiau. Be to, šalyje yra palyginti didelis darbingo amžiaus žmonių mirtingumas.
„Tai susiję ne tik su gyvenimo kokybe, bet ir tinkama sveikatos priežiūra, pirmiausia – su nepakankamu šiuolaikinių medicinos technologijų ir modernių vaistų prieinamumu šalies gyventojams”, – teigia LPOAT.
Lietuvos Etinių farmacijos kompanijų asociacija (EFA) taip pat atkreipia dėmesį į modernių vaistų poreikį.
„Gulėjimą ligoninėje pakeisti ambulatoriniu gydymu galima tik naudojant tinkamus modernius vaistus, kurie ne tik gydo, bet ir sustiprina ligonio organizmą, padeda jam išlikti darbingam”, – teigia EFA valdybos pirmininkas Laimutis Abeciūnas.
SAM teigia jau parengusi ir teisės aktų projektus, būtinus įgyvendinant plano priemones.
