Kol gamta vilioja savo teikiamais malonumais, tol joje slypi ir pavojų, kuriuos gali sukelti skaudžiai geliantys vabzdžiai.
Gelia daug kartų
Bites, širšes, vapsvas ir kamanes tikriausiai pažįsta ar bent jau yra matęs kiekvienas Lietuvos gyventojas. Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Kur kas mažesniu agresyvumu pasižyminčios vapsvos mėgsta įsikurti po pastatų atbrailomis, mansardų sijomis, mašinų sąvartynuose.
Širšes, kamanes ir vapsvas sieja vienas bendras bruožas — be reikalo jos neatakuoja. Skirtingai negu bitės, šie vabzdžiai nepalieka geluonies, todėl gali gelti daug kartų.
Jeigu įgėlė bent vienas iš minėtųjų vabzdžių, reikia kuo greičiau nešdintis iš atsitikimo vietos. Mat šie vabzdžiai geldami išskiria tam tikrų aliarminių feromonų, sukeliančių dar didesnį jų gentainių agresyvumą. Todėl netrukus galima sulaukti didelės įpykusių vabzdžių atakos.
Priešingai nei bitės, kurios minta tik gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, kamanės, širšės ir vapsvos minta vaisiais, uogomis, mėgsta mėsą ir žuvį ir net svaigiuosius gėrimus. Todėl kartais jos įsiropščia ir į vyno taurę.
Nešantys mirtį
Per karščius vabzdžiai tampa itin agresyvūs. Pastebėję gyvenamojoje aplinkoje susuktus neįprastų formų lizdus ir aplink zujančius vabalus, gyventojai neretai pagalbos kreipiasi į ugniagesius. Šie užsivelka kostiumus, skirtus cheminės avarijos padariniams likviduoti, užsimauna dujokaukes ir važiuoja naikinti vapsvų lizdų.
Kartais manome, ir kas gi čia tokio, jei įgėlė koks vabzdys — paskaudės, paniežės ir po kelių dienų praeis. Iš tiesų ne visada ir ne visiems įgėlimai taip lengvai praeina. Žinoma ir tragiškų atvejų, nutikusių po skaudžiai geliančių vabzdžių įgėlimų.
Antai visai neseniai Kaune tiesiog greitosios pagalbos medikų reanimobilyje užgeso 41 metų Vokietijos piliečio gyvybė, kuriam prieš kelias akimirkas įgėlė širšė.
Pernai vasarą Klaipėdos rajone 39-erių vyriškiui širšė įgėlė važiuojant traktoriumi į laukus. Nukentėjėlį jau po kelių minučių apėmė silpnumas ir netrukus jis mirė tiesiog laukuose.
Pernai liepą nuo vapsvos įkandimo staiga mirė garsi Lenkijos aktorė Eva Salacka.
Pavojus retas
Iš tikrųjų,mirtimi galintys baigtis vapsvų ar širšių įgėlimai yra reti atvejai. Lietuvos alergologijos centro vadovė prof. Rūta Dubakienė sako, kad vabzdžių nuodams gali būti alergiški vos keli procentai žmonių. Be to, po pirmojo įkandimo alerginės reakcijos nebūna. Organizmas „įsiaudrina” tik per tam tikrą laiką.
Įgėlus vabzdžiui, nė vienas neišvengia vabzdžių nuoduose esančių alergenų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų sukeltos reakcijos, kuri reiškiasi skausmu, niežėjimu, paburkimu. Tai yra normali pavojaus nekelianti toksinė reakcija, dažniausiai ji atsiranda greitai ir greitai išnyksta.
Skirtumas tarp bitės ar, tarkim, vapsvos įgėlimo yra tas, jog po vapsvos įgėlimo žaizdelėje nelieka geluonies, o bitė jį palieka.
Kaip elgtis
Jeigu įsitikinote, jog jums įgėlė bitė, pasistenkite kuo greičiau ištraukti geluonį, nes dar kurį laiką iš jo sunkiasi nuodai. Geluonį ištraukti galima buką peilį stipriai prispaudus prie odos, visai šalia įstrigusio geluonies. Stipriai spausdami, gremžkite peiliu odos paviršių kartu su geluonimi. Vietoje peilio galima naudoti mokėjimo kortelę ar plastiko plokštelę.
Ištraukus geluonį, patartina nusiimti žiedus ir apyrankes, jeigu vabzdys įgėlė į plaštaką, ir dezinfekuoti įgėlimo vietą. Skaudančią, patinusią ir niežtinčią vietą tiktų patepti praskiestu actu (santykis 1:3) arba obuolių actu. Minėtuosius negalavimus gali palengvinti ir „naminės” priemonės: sodos, sutrinto pelyno, gysločio ar svogūno košelė, citrinos sulčių kompresai. Taip pat tinka ir kitos liaudyje išbandytos priemonės: patrinti į odą šviežiai perpjauta bulve ar uždėti česnako sulčių kompresą.
Efektyviai veikia pažeistų vietų šaldymas. Reikėtų ledo gabaliuką įsukti į audinį ir ne ilgiau kaip 15 min. laikyti ant pažeistos vietos. Galima vartoti vietinių nuskausminamųjų vaistų, uždėti kompresą iš sutrintos aspirino ir aktyvintos medžio anglies tablečių, įgeltą vietą tepti antialerginiais geliais.
Prof. R.Dubakienė sako, jog jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams, reakcija išryškėja praėjus pusvalandžiui, o kartais ir to neprireikia. Paklausta, kokiais atvejais reikėtų šauktis gydytojo pagalbos, pašnekovė aiškino, jog tuomet, kai atsiranda sisteminės alerginės reakcijos: dilgėlinės požymiai ne tik įgėlimo vietoje, karštis, nerimas, padų, delnų, odos niežulys, lūpų, akių vokų, ryklės tinimas, kraujospūdžio kritimas.
Sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui, prasideda anafilaksinis šokas, koma (visiškas sąmonės praradimas). Sugeltam žmogui krenta kraujo spaudimas, todėl į raumenis (po oda) reikia sušvirkšti 0,1 proc. 0,5 ml adrenalino. Jei nepakilo arterinis kraujo spaudimas, kartoti adrenalino injekciją kas 10-15 min. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusįjį ištinka mirtis.
Net ir nealergiškam žmogui gali būti pavojingas atvejis, jei širšė įgelia į gomurį ar liežuvio šaknį, pavyzdžiui, kai geriama iš stiklinės ar skardinės ir nepastebima ten įkritusių geliančių vabzdžių. Vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus. Todėl nelaukiant kol prasidės tinimas ir kol dar žmogus gali nuryti, reikia išgerti antialerginių antihistamininių vaistų, pavyzdžiui, loratadino.
Kaip apsisaugoti
Gal pastebėjote, kad vabzdžiai dažniau puola tuos, kurie jau buvo kartą sugelti. Taip yra dėl to, kad kartą sugeltas žmogus, pamatęs atskridusią širšę, išsigąsta, ima panikuoti, o drauge ir išskirti medžiagas, kurios vabzdį dar labiau pritraukia. Todėl pamačius atskridusį potencialų gėliką, reikia elgtis ramiai, nesigąsdinti ar mosikuoti rankomis. Juk vabzdžiai gelia tik gindamiesi.
Važiuojant į gamtą ar kaimo sodybą, reikėtų vengti kvėpintis saldžiais aromatais, naudoti kvapniuosius muilus, tonikus ar kremus, nesirengti ryškiais spalvingais drabužiais, nepalikti atvirų ąsotėlių, butelių, popierinių pakelių, nevalgyti maisto likučių, negerti iš skardinių ir atidžiai apžiūrėti stiklinius indus, nevaikščioti basomis po pievas.
Uodus atbaidantys purškalai visiškai neveikia nei bičių, nei vapsvų, nei širšių.
